…šiandien Dievas sėja mūsų mintyse tris dieviškąsias  dorybes. Atrodo, kad jie nieko bendro neturi, bet viena papildo kitą ir be jos pati atrodo kreivai. Papiktinimai, kylantys dėl nusivilymo žmogumi, kuris tikėjomės yra tobulas, autoritetas, užmūšia mumyse džiaugsmą gyventi. Tačiau dieviškoji viltis neledžia pamiršti, jog Dievas yra nekintamas ir ištesėja savo pažadus. Sunku susidoroti su savo nuodėmėmis, kovoti ir sau atleisti, o ką sakyti apie kitų silpnybės. Tačiau dieviškoji gailestingoji mielė lengvai atleidžia net didžiausius nusižengimus. Kas mūsų gyvenime atrodo nepajudinama, taip stipriai įaugusi į žmogiškąją prigimti, kad nekaip neįmanoma išrauti (nuodėmė, su kuria kovos neduoda tenkintų rezultatų) greitai pašalintų dieviškasis tikėjimas vos garstyčios grūdelio didžio.