Pabaiga, kuri nereiškia pabaigos

Posted by in apmąstymas

Kai Izraeliečiai nesilaikė sudarytos sandoros su Dievu ir savo širdis nukreipė pagoniškų niekšybių link, Viešpats kasdien be perstojo siuntė savo tarnus juos įspėti, o kai jie vis tiek nekeitė savo elgesio, atsiuntė Chaldėjus. Priešai vienus nužudė, o kitus ištrėmė, visą kraštą suniokojo ir sudegino. Izraeliečiams atrodė, jog tai visa ko pabaiga. Tačiau Dievas numatė žmonių išlaisvinimą ir visos šalies atstatymą, vos po 70 metų, Kyrui perimant valdžią.
Taip pat nuodėmės subjauroja žmogaus širdį, sielą, mintis, laisvą valią, atmintį, santykius su kitais ir visą kasdienybę, tačiau Viešpats Jėzus, parodydamas savo galią bei užimant išaukštiną sostą, mums sugrąžina Dievo vaikų garbę.