Nors priešas yra priešingas man ir nuolat meta kliūtis man po kojom ir net panaudoja jėga, kad man nepasisekti ką nors gero padaryti, Meilė neleidžia man atsakyti tuo pačiu ir keršyti bei liepia padėti jam. Nedraugiško žmogaus nenorą, net nutylėtą ir paslėptą jo mintyse, galima pastebėti žvilgsnyje ir ant iškraipyto veido, bet Meilė įpareiguoja mane su šypsena ir iš geros širdies ištartu mandagiu žodžiu bendrauti su juo.  Skraudikas ir niekintojas ieško bendrininkų pasakojant apie mane netiesą ir sugalvotas niekšybes, tačiau Meilė skatina už jį melstis ir jam prašyti Dievo palaimos ir pagalbos kasdienybėje.

Tuo skyriasi katalikai, Jėzaus mokyniai, nuo kitątikių, pagonių ir ateistų, kad gerumu atsako į blogį, nelaukadami, kad gerumas sugrižtų pas juos. Jie tiesog myli darbais, nes tai daro ir Dievas, kuris yra Meilė.