Šv. Augustinas, kurio Psalmių aiškinimų ištrauka šiandien skaitome minėdami  šv. Ceciliją, mergelę ir kankinę bei bažnytinės muzikos globėją, rašė, jog kiekvienas žmogus gali ir privalo „giedoti Dievui šlovinimo giesmę ne savo burna, bet savuoju gyvenimu”. Neužtenka vien padainuoti kažką ir kažkaip – giedojimas turi būti džiaugsmingas ir darnus, kad būtų vertas Dievo. Taip savo gyvenimą sugiedojo šv. Cecilija, kuri ir savo vyrą paskatino įtikėti Jėzumi ir priimti krikštą bei vyro brolį atvedė į Bažnyčią. Visi trys paliudijo Evangeliją mirdami kankinių mirtimi. Panašiai savo gyvenimą sugiedojo šiandien Evangelijoje minimą našlė, kuri pasitikėdama Dievu įmetė į šventyklos dėžutę (ne) daug, du pinigelius – viską, ką turėjo išlaikymui.