Bažnyčia gimė iš ant Golgotos nukryžiuoto Jėzaus Širdies, pervertos ietimi, t. y. ji gimė iš meilės ir skausmo – visiško ir besąlygiško pasiaukojimo. Sekminių dieną Šventoji Dvasia apreiškė pasauliui didįjį slėpinį: tikinčiųjų bendruomenė sustiprinta dangaus malonės, įgijo drąsos skelbti Evangeliją net ir mirties pavojuje. Bažnyčios gimimo dieną ir apreiškimo pasauliui dieną Marija buvo labai arti, kaip tikra Motina – švelni ir budunti, kupina rūpesčio ir skausmo, su širdimi, susirūpinusia savo „vaikų” likimu ir pasirengusia padėti sunkiuose išbandymuose.

Marija, Bažnyčios – mūsų – Motina – melski už mus!

1. KBK 766 << Tačiau Bažnyčia pirmiausia gimė iš visiško Kristaus atsidavimo mūsų išganymui, pradėto įsteigiant Eucharistiją ir užbaigto ant kryžiaus.6101340 Bažnyčios „pradžios ir plėtros ženklas buvo kraujas ir vanduo, ištekėję iš nukryžiuotojo Jėzaus šono“.¹⁷⁷617 „Juk iš užmigusio ant kryžiaus Kristaus šono kilo nuostabus visos Bažnyčios sakramentas.“¹⁷⁸ Kaip Ieva buvo padaryta iš užmigusio Adomo šonkaulio, taip Bažnyčia gimė iš nukryžiuotojo Kristaus pervertos širdies. 179>>
2. KBK 767 <<„Atlikus darbą, kurį Tėvas pavedė Sūnui žemėje atlikti, Sekminių dieną buvo atsiųsta Šventoji Dvasia, idant Bažnyčia būtų nuolatos šventinama.“¹⁸⁰731 Tą dieną „buvo viešai apreikšta žmonėms ir Evangelija, pradėta skleisti įvairioms tautoms.“¹⁸¹ Kadangi Bažnyčia yra visų žmonių „sušaukimas“ į išganymą, ji savo prigimtimi yra misijinė ir Kristaus siunčiama į visas tautas, kad jų žmones padarytų Kristaus mokiniais.¹⁸² >>

Skaitiniai plg.