Jėzus ir Pranciškus

Posted by in apmąstymas

Šiandien visi Pranciškoniškosios Šeimos nariai (pranciškonai, klarisės, įvairių pašvestojo gyvenimo kongregacijų nariai, pranciškonai pasauliečiai, pranciškoniškas jaunimas) džiaugiasi savo Įsteigėjo iškilme ir patikrina ant kiek jiems  pavyko supanašėti į savo Serafiškąjį Patriarchą. Poverello iš Asyžiaus susigraudinęs dėl Jėzaus nusižeminimo, kančios ir žmonių nepriimtos tobulos meilės nusprendė kuo karščiau mylėti Viešpatį ir tai Jį paguosti, pralinksinti ir atsidėkoti. Palikdamas pasaulio turtus ir atsisakant žemiškosių gerybių ieškojo kas kart naujų progų išreikti savo meilė Kristui. Jam tai pavyko, ką patvirtino pats Dievas įspaudęs stigmas ant Pranciškaus rankų, kojų ir šono.

Skaitiniai

Sir 50, 1.3-7

Jam gyvenant buvo atnaujinti Dievo Namai ir jo dienomis buvo įtvirtinta Šventykla. Jo dienomis buvo iškasta vandens talpykla – tvenkinys savo dydžiu lyg jūra. Jis rūpinosi, kaip apsaugoti savo žmones nuo plėšikų, ir įtvirtino savo miestą prieš apgulą. Koks jis buvo didingas, kai pažvelgdavo iš Padangtės, kai išeidavo iš uždangos Namų! Lyg aušrinė tarp debesų, lyg mėnulio pilnatis iškilmių metu; lyg saulė, šviečianti ant Aukščiausiojo Šventyklos, lyg vaivorykštė, suspindinti padangių debesyse.

Gal 6, 14 – 18

Bet aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš – pasauliui. Juk nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet vien tik naujas kūrinys. Visiems, kurie laikysis šios taisyklės, teateinie jiems ramybė ir pasigailėjimas; taip pat ir Dievo Izraeliui. O nuo šiol tegu niekas manęs nebevargina, nes savo kūne nešioju Jėzaus žymes. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūnie, broliai, su jūsų dvasia! Amen.

Evangelija Mt 11, 25-30

Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.