Prašantis ir prašomas
Niekas negali apsieiti be kito žmogaus pagalbos, todėl dažnai prašome arba esame prašomi pagalbos. Prašančiojo nuolankumas ir atkaklumas sušvelnina prašomojo širdies kietumą, net jei žlunga ilgametė draugystė, o prašančiojo dosnumas yra dar didesnis ir greitesnis, kai jo prašo žmogus, kurį jisai myli ir jam rūpi.
Kiekvienas mūsų yra labai svarbus, ypatingas, unikalus ir labai, labai mylimas Dievo, todėl Jo Dieviškoji ir Gailestingoji Širdis paprastai net nelaukia, kol paprašysime, bet duoda mums viską, ko reikia laimei. Tik ar pastebime ir vertiname šias Viešpaties dovanas?
Ketvirtadienis
Pirmasis skaitinys (Gal 3, 1–5)
O neprotingi galatai! Kas apkerėjo jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas nukryžiuotasis Jėzus Kristus? Aš noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar paklusdami tikėjimo skelbimui? Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu? Argi tiek daug esate iškentėję veltui? O, iš tiesų būtų veltui!.. Ar tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro dėl jūsų įstatymo darbų ar dėl jūsų klusnumo tikėjimui?
Atliepiamoji psalmė (Plg. Lk 1, 69–75)
P. Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, kad aplankė savo tautą.
Jis pažadino gelbėtoją mums galingą
savo tarno Dovydo namuose,
kaip nuo senų senovės buvo skelbęs
savo šventųjų pranašų lūpomis. – P.
Jog mus išgelbės nuo priešų,
iš rankų visų, kurie mūsų nekenčia;
jog mūsų protėviams rodys gailestingumą
ir atsimins savo sandorą šventą. – P.
Jog vykdys priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui:
kad mes, išvaduoti iš priešų rankų,
tarnausime jam be baimės,
būdami jo akyse šventi ir teisūs per visą gyvenimą. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Plg. Apd 16, 14b)
P. Aleliuja. – Atverk, Viešpatie, mūsų širdis tavo Sūnaus žodžiams. – P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 11, 5–13)
Jėzus kalbėjo mokiniams:
„Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko duoti valgyti’. O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti’.
Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.
Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.
Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies – atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“.