Piktadariai
Suprantama, kad joks piktadarys neįeis į Dangaus Karalystę, nes tenai galiojančios Dievo nustatytos taisyklės yra moraliai teisingos ir nenuginčijamos. Piktadarys tai žmogus, kuris gal ir nieko blogo nedaro ir niekam nekenkia, tačiau „plačiai gyvena”, t. y. nematydamas artimo ir nepaisydamas jo teisių, stato save centre. Toks žmogus Viešpaties duotus įsakymus iškraipo ir intepretuoja pagal šių dienų madą: niekada neatlieka jam patikėtos pareigos, nedaro to, ko galima iš jo tikėtis, nesiima nesavanaudiškos veiklos savo iniciatyva ir be murmėjimo, o ieškodamas vien malonumų ir pramogų, nuolat yra nepatenkintas – teisingas gyvenimas jam yra per „ankšti vartai.”
XXX eilinė savaitė
Trečiadienis
Ps 145, 10–11. 12–13ab. 13cd–14.
Pirmasis skaitinys (Ef 6, 1–9)
Jūs, vaikai, klausykite savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. „Gerbk savo tėvą ir motiną“, – tai pirmasis įsakymas su pažadu: „Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje“. Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.
Jūs, vergai, klausykite savo žemiškųjų šeimininkų su baime ir pagarba, nuoširdžiai lyg kad Kristaus, ne dėl akių tarnaudami, lyg žmonėms patikti norėdami, bet kaip Kristaus vergai, iš širdies vykdantys Dievo valią. Noriai tarnaukite kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, žinodami, jog kiekvienas, tiek vergas, tiek laisvasis, jei padaro ką gera, gaus atlyginimą iš Viešpaties.
Ir jūs, šeimininkai, tą patį darykite jiems. Liaukitės grasinę, žinodami, kad ir jiems, ir jums yra Viešpats danguje ir kad jis nedaro skirtumo tarp asmenų.
Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 10–14)
P. Viešpaties ištarta – tikra.
Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.
Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę. – P.
Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
tavo karalystės kilnumą.
Tavo karalystė – amžina karalystė,
tu kartų kartoms viešpatausi. – P.
Kas Viešpatie ištarta – tikra
kas jo padaryta – tas šventa.
Klumpantį Viešpats prilaiko,
parpuolusiam padeda vėl atsistoti. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Plg. 2 Tes 2, 14)
P. Aleliuja. – Dievas pašaukė mus per Evangeliją,
kad įgytume mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę. – P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 13, 22–30)
Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę.
Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“
Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.
Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke, jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.
Tada jūs imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse…’ O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’
Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis žmonės iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmųjų, kurie bus paskutiniai“.