Kaip žmonės valosi dantis, kad neturėtų rimtų problemų su jais, kaip visi skaito knygas, kad praplėstų savo pasaulėžiūrą, taip ir kiekvienas, kuris galvoja apie amžinybę, viską daro atsižvelgdamas į mirties perspektyvą. Veiksmai, žodžiai, mintys ir net ketinimai yra tarsi žingsniai link …būtent…, link ko – argi mirtis nėra visko pabaiga ir nėra nieko už jos? Nesvarbu, ar žmogus tiki, ar ne, po mirties bus įvertintas jo žemiškasis gyvenimas ir darbai – jei jie bus įvertinti kaip blogi, nuodėmingi, prieštaraujantys Dievo valiai ir žeminantys žmogaus orumą, jis pateks į pragarą – nuolatinį atskyrimą nuo mylinčio Dievo, o jei jie bus įvertinti kaip geri, kilnūs, dorybingi ir atitinkantys Dievo valiai, tada žmogus bus priimtas į Viešpaties Jėzaus paruoštą amžinosios laimės, džiaugsmo ir Dievo artumo karalystę, o jei paaiškės, kad reikia dar šiek tiek atgailauti ir pasitaisyti, jis kurį laiką praleis skaistykloje, kol galiausiai pasieks dangų.

Skaitiniai G (daug ir kitų pasirinkimų)