Žmogau, pasitikiu tavimi – sako Viešpats

Posted by in apmąstymas

Būna, kad pamatę žmogaus blogą elgesį, neteisingus jo darbus ir neišmintingus sprendimus, taip griežtai, galutinai ir neatšaukiamai pasmerkiame jį, kad vėliau sunku mums įsivaizduoti, jog tas žmogus gali dar pasikeisti. Dievas žvelgdamas į nusidedantį žmogų vis dar mato jame kibirkštėlę gerumo ir galimybę pasitaisyti, nes pats jį sukūrė ir pats jam nori padėti. Kaip lerva virsta drugeliu, kaip grūdas įkritęs į žemę pirmą pūva ir tik po to duoda derlių, taip ir kiekvienas nusidėjėlis netikėtai šią gavėnią gali atsiversti.

 

DIENOS PO PELENĖS (KV)
ŠEŠTADIENIS


Skaitiniai KV (119)

Iz 58, 9b–14: Paduok alkaniems savo duonos, tada tamsoje nušvis tavo šviesa

Ps 86, 1–2. 3–4. 6. P.: Mokyk mane, Viešpatie, kad tavojo kelio laikyčiaus, pagal tavo teisingąjį mokslą gyvenčiau.

† Lk 5, 27–32: Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, bet nusidėjėlių

Pirmasis skaitinys (Iz 58, 9b–14)

    Štai ką sako Viešpats savo tautai:
„Padaryk savo tarpe priespaudai galą, netiesk savo pirštų, nekalbėk užkerėjimo žodžių! Paduok alkaniems savo duonos ir pavalgydink, kurie skursta! Tada tamsoje nušvis tavo šviesa, ir tavo tamsa bus šviesi kaip diena. Tau nuolat vadovaus Viešpats Dievas; jis sotins tave sausringoje žemėje, stiprins tau sąnarius. Tu būsi tada tarsi laistomas daržas, tarytum šaltinis, kurio vanduo neišsenka.
Tavo vaikai prikels iš griuvėsių senąsias sodybas, ir tu atstatysi senovėje mūrytas sienas. Tu būsi vadinama plyšius užtaisančia mūrininke, atnaujintoja, kuri griuvėsius padaro gyvenamus.
Jeigu šeštadienį kojos nekelsi ir mano šventadienį darbo nedirbsi, jeigu šeštadienį vadinsi ‘džiaugsmu’ ir Viešpačiui pašvęstą dieną – ‘garbe’, jeigu ją gerbsi, – jokių reikalų netvarkysi, niekuo nesiversi, nevesi derybų, – tada tavo džiaugsmas bus Viešpats. Tau leisiu pakilti virš žemės aukštybių; tau leisiu gėrėtis tavo tėvo Jokūbo paveldėjimu.
Tikrai taip kalbėjo Viešpaties lūpos“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 85, 1–4. 6)

P. – Mokyk mane, Viešpatie, kad tavojo kelio laikyčiaus, pagal tavo teisingąjį mokslą gyvenčiau.

Viešpatie, kreipk savo ausį, mane išklausyki:
aš – vargšas, beturtis.
Saugok mano gyvybę: aš tau atsidavęs;
mano Dieve, gelbėki tarną, kuris tavim vilias. – P.Viešpatie, manęs pagailėki,
be paliovos į tave aš šaukiuosi.
Tu savo tarno sielą palinksmink,
į tave, o Viešpatie, keliu savo dvasią. – P.

Viešpatie, tu meilus, maloningas
ir gailestingas visiems, kurie tavęs šaukias.
Viešpatie, mano maldos paklausyki,
pasidomėki, ko garsiai maldauju. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ez 33, 11)

Noriu ne bedievio mirties, – sako Viešpats, – bet kad jis atsiverstų ir būtų gyvas.

Evangelija (Lk 5, 27–32)

    Jėzus pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį prie muitinės stalo, ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Tasai, viską palikęs, nusekė paskui jį.
Levis savo namuose iškėlė jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko gausus būrys muitininkų ir kitų svečių. Fariziejai ir jų Rašto aiškintojai murmėjo ir prikaišiojo jo mokiniams: „Kam jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?“
O Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.