Beieškant ženklo

Posted by in apmąstymas

Ženklas pristato tikrovę, kuri viena vertus yra paslėpta, kita vertus labai svarbi ir verta pasiruošti susitikti ja.
Jėzus ne visų buvo atpažintas ir pripažintas Mesiju, bet Jo misiją – išgelbėti žmones – visiems atnešė Dievo malonių. Gavėnia – tai Dievo gailestingumo ir malonių ženklo ieškojimo laikas – o kad surastume bent keleta.

 

I GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV)
TREČIADIENIS


Skaitiniai KV (127)

Jon 3, 1–10: Ninivės gyventojai nusisuko nuo piktojo kelio

Ps 51, 3–4. 12–13. 18–19. P.: Graudžios, nuolankios širdies tu, Dieve, neatstumsi.

† Lk 11, 29–32: Šitai kartai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas

Pirmasis skaitinys (Jon 3, 1–10)

    Viešpaties žodis pasigirdo Jonai antrąjį kartą: „Kelkis ir vyk į Ninivę, į didįjį miestą, ir skelbk jam bausmę, kurią aš tau
pasakysiu“.
Jona pasikėlė ir, klausydamas Viešpaties žodžio, nuvyko Ninivėn. Ninivė Dievo akims buvo didelis miestas – trijų dienų apėjimo.
Jona pradėjo apeiti tą miestą vienos dienos kelione ir šaukė: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninivė bus sunaikinta!“
Ninivės gyventojai įtikėjo Dievu, paskelbė pasninką ir apsivilko atgailos drabužiais – didis ir mažas. Pasiekus šiai žiniai Ninivės karalių, tasai pasikėlė nuo sosto  nusimetė karaliaus apsiaustą, apsivilko atgailos drabužiu ir sėdo į pelenus. Jis liepė apšaukti Ninivėje tokį karaliaus ir jojo didikų potvarkį:
„Te nieko nevalgo žmonės, te nieko neėda galvijai, stambieji ir smulkieji, te jie nesigano ir negeria vandens. Tegul jie apsivelka atgailos drabužiais – žmonės ir galvijai. Tegul jie smarkiai šaukiasi Viešpaties; kiekvienas tegul nusigręžia nuo piktojo kelio ir nuo neteisybės, kuria rankas susitepęs. Kas žino, gal Dievas ir pervirs, gal pasigailės, galbūt atsileis jam degantis pyktis, ir mes nepražūsime?“
Ir Dievas pamatė jų darbus – kad jie nusisuko nuo piktojo kelio. Todėl pagailėjo Dievas to blogio, kuriuo jiems buvo grasinęs, ir jo nepadarė.

Atliepiamoji psalmė (Ps 50, 3–4. 12–13. 18–19)

P. – Graudžios, nuolankios širdies tu, Dieve, neatstumsi.

Pasigailėk manęs, Dieve: tu didžiai gailestingas.
Gerumas tavo beribis, – naikinki mano kaltybę.
Grynai nuplauk mano dėmę,
numazgok mano kaltę! – P.

Sutverk širdį man tyrą, o Dieve,
many nepalaužiamą dvasią atnaujink.
Vai, neatstumki manęs nuo savojo veido,
prarast tavo šventąją dvasią neleiski! – P.

Juk džiaugsmą tau daro ne aukos:
jei deginčiau auką, tu nepriimtum.
Manoji, Dieve, auka – tai širdis sugrudus.
Graudžios, nuolankios širdies tu neatstumsi. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jl 2, 12–13)

    Iš visos širdies į mane atsiverskite, – sako Viešpats, – nes aš maloningas ir gailestingas.

Evangelija (Lk 11, 29–32)

    Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: „Ši karta yra bloga karta. Ji reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šitai kartai.
Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels kartu su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau, negu Saliamonas.
Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau, negu Jona“.