Šventasis Augustinas, sakydamas, jog Dievas mus sukūrė be mūsų, bet negali mūsų išgelbėti be mūsų, pabrėžė, kad mes nesame daiktai, kuriuos galima pajudinti, pastumti ar pasiimti, bet esame žmonės – asmenys, turintys laisvą valią ir pareigą ja naudotis. Todėl Viešpats, dovanojęs mums gyvenimą, laukia mūsų pritarimo mūsų dvasinio gyvenimo ugdymui, amžinybės ir išganymo siekimui . Tačiau mūsų bendravimas su Dievu tuo nesibaigia; būtent Jis tikisi, kad bendradarbiausime, veiksime kartu, dirbsime ranka rankon. Niekas negali laukti, kad Viešpats viską už jį padarytų ir paduotų ant lėkštutės, bet turi prašyti, ieškoti, klausti, dirbti, vaikščioti, evangelizuoti, liudyti, padėti, kurti…. naudodamas savo talentus, laiką ir jėgas.

Skaitiniai KV (129)

Pirmasis skaitinys (Est 14, 1. 3–5. 12–14)

    Karalienė Estera, mirštamos baimės apimta, šaukėsi Viešpaties.
Ji šitaip meldėsi Viešpačiui, Izraelio Dievui:
„Viešpatie, mūsų karaliau, esi tu vienintelis! Padėk man, vienai, kuri, be tavęs, neturiu padėjėjo. Pavojus man aiškus. Aš savo šeimoje ir giminėje nuo pat užgimimo girdėjau, Viešpatie, kad tu išrinkai Izraelį iš visų tautų tarpo; tu mūsų tėvus apdovanojai labiau už visus jų protėvius – priėmei juos kaip amžiną savo palikimą ir taip su jais elgeisi, kaip buvai pažadėjęs.
Atmink tai, Viešpatie! Parodyk save mūsų vargo metu ir suteik man drąsos, Viešpatie, dievų karaliau ir visokių galybių valdove!
Įdėk man į lūpas tinkamų žodžių liūto akivaizdoje ir įtikink jo širdį, kad jis mūsų priešo imtų nekęsti ir jį su jo bendrais sunaikintų.
O mus tu išgelbėk savąja ranka ir padėk man! Juk aš viena ir nieko, Viešpatie, be tavęs, neturiu“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 137, 1–3. 7–8)

P. – Tą dieną, kada aš šaukiausi, Viešpatie, mane tu girdėjai.

Visa širdimi tau, Dieve, dėkoju
kad išgirdai mano balsą.
Angelų akyse giedu tau giesmę,
lenkiuosi tavo šventovei. – P.

Tavajam vardui dėkoju
už tavo malonę, ištikimybę.
Tą dieną, kada aš šaukiaus, mane tu girdėjai,
sustiprinai manąją sielą. – P.

Tavo dešinė mane gelbi.
Darbuojiesi, Viešpatie, mano gerovei,
Viešpatie, tu maloningas per amžius.
Neatmeski, kas tavo rankų sukurta! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 50, 12a. 14a)

    Sutverk širdį man tyrą, o Dieve, išgelbėk mane, ir būsiu laimingas.

Evangelija (Mt 7, 7–12)

    Jėzus kalbėjo:
„Prašykite, ir gausite. Ieškokite, ir rasite. Belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.
Argi atsiras jūsų tarpe žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį? Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę? Taigi, jeigu jūs, būdami nelabi, vis dėlto mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, tai juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jų prašo.
Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai ir yra įstatymas ir Pranašai“.