Ne žmogus, bet pats Dievas yra nepajudinamas autoritetas, kuriame nėra klaidos, apgaulės ar savanaudiškumo. Todėl tik Jį galima vadinti „Rabi”, kuris atskleidžia pažinimo ir tiesos pasaulį, „Tėvu”, kuris dalijasi meile ir gyvenimo išmintimi, „Mokytoju”, kuris padeda įgyti gabumų ir subręsti. Prieš tokį Dievą niekas negali pasislėpti – geriau nuodėmių „nemesti po kilimu”, bet drąsiai išpažinti jas Viešpačiui ir leisti joms sudegti Jo meilės ir gailestingumo liepsnose.

II GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV)
ANTRADIENIS

Skaitiniai KV (138)

Iz 1, 10. 16–20: Išmokite gera daryti! Ugdykite teisę!

Ps 50, 8–9. 16bc–17. 21. 23. P.: Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

† Mt 23, 1–12: Jie kalba, bet nedaro

Pirmasis skaitinys (Iz 1, 10. 16–20)

    Klausykitės Viešpaties žodžio, Sodomos valdovai, išgirsk mūsų Dievo įsakymą, Gomoros tauta:
„Nusiplaukite, apsivalykite! Pašalinkite man iš akių piktus savo darbus! Nustokite darę bloga! Išmokite gera daryti! Ugdykite teisę! Padėkite engiamiesiems! Globokite našlaičius! Užstokite našles!
Ateikite, ir atsiteiskime, – sako Viešpats. – Tegu jūsų nuodėmės būtų raudonos tartum šarlachas, – taps baltos kaip sniegas. Tegu jos kaip purpuras būtų raudonos, – taps baltos kaip vilna.
Jeigu sutiksite ir paklausysite, – jūs sudorosite šalies gėrybes. Bet jei nesutiksite ir priešgyniausite, – jus sudoros kalavijas. Tikrai taip kalbėjo Viešpaties lūpos“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 8–9. 16–17. 21. 23)

P. – Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

Ne dėl aukų aš tave barsiu:
deginamąsias aukas visuomet man aukoji.
Iš tavo tvarto nereikia man veršio,
nei ožio iš tavo bandos. – P.

„Kam dar tu įsakus mano skaičiuoji,
kam dar tavo burna mano sutartį mini,
jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
jei sviedi šalin mano žodį? – P.

Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?!
Manai, kad aš panašus į tave būsiu?
Kas šlovinimo auką aukoja, tas mano gerbėjas.
Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą“. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ez 18, 31)

Nusimeskite visas savo nuodėmes, – sako Viešpats, – ir sukurkite naują sau širdį ir dvasią.

Evangelija (Mt 23, 1–12)

    Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:
„Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.
Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmąsias kėdes sinagogose, mėgsta sveikinimus turgaus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’.
O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.
Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“.