Ar tikėti reiškia kasdien bent trumpai pakalbėti maldas, kas sekmadienį nueiti į bažnyčią, tinkamu laiku priimti sakramentus, nieko nenužudyti nei nieko neapvokti? Viskas tai gera ir to laikytis reikia, bet tikėti tai kiek daugiau – tai tikėti Dievo pasakytais žodžiais, pasitikėti Viešpaties sukurtu ir pasiūlytu mano gyvenimo planu, bendradarbiauti su Dievo malone ir pasiruošti prarasti, žiūrint žmogiškai, ilgėtis amžinybės, nors atrodo ji labai nereali. Amžinybė yra labiau reali negu tamsos ir nuodėmės karalystė, gyvenimas lyg mirusio, nes be Dievo.

 

II Velykų savaitė (ABC/KV)
Ketvirtadienis

---

Skaitiniai KV (222)

Pirmasis skaitinys (Apd 5, 27–33)

    Atsivedę apaštalus, jie pastatė juos prieš teismo tarybą. Vyriausiasis kunigas metė jiems kaltinimą: „Mes jums drauste uždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte Jeruzalę savo mokslu ir dar norite ant mūsų galvų užtraukti to žmogaus kraują”.
Petras ir apaštalai atsiliepė: „Dievo reikia klausyti labiau nei žmonių. Mūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio. Dievas išaukštino jį savo dešine, kaip vadą ir išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą. Ir mes esame tų įvykių liudytojai, taipogi ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie jo klauso”.
Išgirdę šituos žodžius, jie baisiai įširdo ir norėjo juos užmušti.

Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 2. 9. 17–18. 19–20)

P. – Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo.
A r b a: Aleliuja.

• Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,

 

• Mano burna šlovins jį nuolat.

 

• Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras;

 

• Laimė tam žmogui, kuris jo parama tiki. –

P.

Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas,
Ir nieks nebeminės žemėj jų vardo.
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
Iš visų nelaimių juos gelbi. – P.

Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
Išvargintas sielas pagydo.
Daugel bėdų ištinka teisuolį,
Bet išvaduoja jį Viešpats. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 20, 29)

P. Aleliuja. – Tomai, tu įtikėjai, nes pamatei.
Palaiminti, kurie tiki nematę! – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 3, 31–36)

    Jėzus kalbėjo Nikodemui:
„Kas iš aukštybių ateina, tas už visus viršesnis, o kas iš žemės gimė, – žemiškas pats ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, tas už visus viršesnis. Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs, tik niekas jo liudijimo neklauso. O kas jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus, nes ką yra Dievas atsiuntęs, tas kalba Dievo žodžius. Dievas teikia jam Dvasią be saiko. Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas. Kas tiki Sūnų, įgyja amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti – gyvenimo nematys: virš jo kybos Dievo rūstybė”.