Nors Viešpats Jėzus gerai žinojo, kas Jo laukia ir ką darys Jo mokiniai, Jis nenustojo jų mylėti, nevengė kartu su jais švęsti Paschos ir net numazgojo jiems kojas. Be įsakymo eiti į visą pasaulį ir skelbti Evangeliją, Mokytojas rodo pavyzdį ir įpareigoja juos būti nuolankius bendraujant su kiekvienu žmogumi, įskaitant persekiotoją, išdaviką ir didžiausią nusidėjėlį. Nuolankumas nereiškia būti naiviam, bet išsaugoti Dievo sukurto žmogaus asmens orumą ir pasmerkti laisva valia priimtus ir padarytus neteisingus veiksmus.

Skaitiniai KV (252)

Pirmasis skaitinys (Apd 13, 13–25)

    Iš Pafo Paulius ir jo palydovai atplaukė į Pergę, Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę.
O jie iš Pergės leidosi toliau ir pasiekė Pizidijos Antiochiją. Šeštadienį jie nuėjo į sinagogą ir ten susėdo. Po įstatymo ir pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: „Broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams – tarkite!“
Tada Paulius atsistojo ir, davęs ženklą nutilti, prabilo:
„Izraelio vyrai ir kiti dievobaimingieji žmonės, paklausykite! Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų protėvius ir išaukštino juos, gyvenančius išeivijoje, Egipto šalyje. Rodydamas savo rankos galybę, išvedė juos iš Egipto ir per keturiasdešimt metų rūpinosi jais tyruose. Vėliau, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, leido jiems paveldėti anų žemes beveik po keturių šimtų penkiasdešimties metų. Paskui davė teisėjus iki pranašo Samuelio.
Tuo laiku jie ėmė reikalauti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų. Pašalinęs Saulių, jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: „Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus“.
Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išvedė Izraeliui gelbėtoją Jėzų. Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai. Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: „Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 2–3. 21–22. 25. 27)

P. – Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius.
A r b a: Aleliuja.

Aš, Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius,
kartų kartoms savo burna garsinsiu tavo ištikimybę.
Juk pasakyta: „Santarvės malonė užtikrinta amžiams“.
Tvirta kaip dangus tavo, Dieve, ištikimybė. – P.„Aš Dovydą, savo pasirinktą tarną,
pašventinau savo šventuoju aliejum.
Mano ranka visuomet su juo bus,
jį stiprins mano galybė. – P.

Jam rodysiu savo ištikimybę, malonę,
pakils per mane jo galybė.
Jisai man sakys : „Tu mano Tėvas, tu mano Dievas
ir priebėga man išsigelbėt“. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (plg. Apr 1, 5ab)

P. – Aleliuja. – Jėzau Kristau, ištikimasis liudytojau, pirmutinis prisikėlęs iš numirusių, tu myli mus ir nuplovei savo krauju mūsų nuodėmes. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 13, 16–20)

    Numazgojęs mokiniams kojas, Jėzus kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją. – Jeigu tai suprantate, būsite laimingi taip elgdamiesi.
Deja, aš tai sakau ne apie visus. Aš žinau, ką esu išrinkęs, bet turi išsipildyti Rašto žodžiai: „Tas, kuris valgė mano duoną, taikėsi man įspirti“. Sakau jums jau dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs“.