Patikėti

Posted by in apmąstymas

Sunku įsivaizduoti gyvenimą, kuriame išsipildytų visos mano svajonės: kasdien būčiau laimingas, visada jausčiausi savo vietoje, būčiau patenkintas atliekamu darbu, mane suptų tik draugai, su kuriais mandagiai bendraučiau ir visada galėčiau aplankyti jų namuose. Būtų pasaka, jei dar Dievas lydėtų mano žingsnius, girdėtų kiekvieną žodį ar mintį, galėčiau matyti Jo veidą….
Kai Marija apsireiškimo metu išgirdo, kad Viešpats pasirinko ją būti Dievo Sūnaus Motina, ji patikėjo pasakytais žodžiais ir visos jos svajonės išsipildė. Dabar laimingoji Mergelė, tarnaudama Viešpačiui, keliauja po pasaulį ieškodama jai patikėtų vaikų. Ji jau pasiekė Ain Kariną, Efezą, Lurdą, Fatimą, Vilnių….

Gegužės 31 d.
Švč. M. Marijos Apsilankymas (F)

 


 

Skaitiniai Š (89)

Sof 3, 14–18: Viešpats, Izraelio karalius, tavo viduje

arba Rom 12, 9–16b: Rūpinkitės šventųjų reikalais, puoselėkite svetingumą

Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Didis tavy Izraelio Šventasis.

† Lk 1, 39–56: Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!

Pirmasis skaitinys (Sof 3, 14–18)

Krykštauk, Siono dukra! Džiūgauk, Izraeli! Džiaukis ir linksminkis iš visos širdies, Jeruzalės dukra! Viešpats panaikino tau padarytąjį nuosprendį – privertė tavo priešus atsitraukti! Viešpats, Izraelio karalius, tavo viduje: daugiau neturėsi bijotis nelaimės.
Tą dieną sakys Jeruzalei: „Nebijok, Sione! Nenuleisk rankų! Su tavim yra Viešpats, tavo Dievas, galingasis, tave jis išgelbės.  Jam linksma smagu dėl tavęs, jis atnaujina tau savo meilę, jis džiaugias tavimi ir krykštauja”.
Tavo nelaimei padarysiu galą, nuo tavęs aš nuimsiu negarbę.

Arba(Rom 12, 9–16)

Atliepiamoji psalmė (Iz 12, 2–6)

P.  Didis tavy Izraelio Šventasis.

Štai mane gelbėjo Dievas;
juo pasikliausiu ir nedrebėsiu.
Viešpats – mano jėga ir stiprybė –
jis mane išgelbėjo.
Džiaugdamies semsime vandenį
iš versmių išganymo. – P.Dėkokite Viešpačiui!
Šaukitės jo vardo!
Skelbkit tautoms didingus jo darbus,
aukštinkite jo kilnųjį vardą! – P.

Šlovinkite Viešpatį: nuostabių darbų jis padarė;
tegul visa žemė tai žino.
Džiūgauki, krykštauki, Sione, –
didis tavy Izraelio Šventasis. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 1, 45)

P.  Aleliuja. – Laiminga esi, Mergele Marija, įtikėjusi, jog išsipildys,
kas Viešpaties tau pasakyta. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 1, 39–56)

    Anomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.
Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos pasveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko:
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”.
O Marija prabilo:
„Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas!
Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius”.
Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.