Ką daryti po darbo?

Posted by in apmąstymas

Darbuotojas turi teisę gauti teisingą atlyginimą už kiekvieną atliktą užduotį ir darbą, tačiau gali atsitikti taip, kad kažkas dėl savo išdidumo ir egoizmo prisiims visus nuopelnus. Jis pamiršta, pavyzdžiui, kažkieno kito idėją, užsakovo duotas darbo aplinkybes, kažkieno kito sugalvotą metodą ir mokytojus, kurie išmokė jį žvelgti į pasaulį, arba tėvus, kurie suformavo jame darbštumą ir kruopštumą. Tačiau blogiausia, kad jis pamiršta apie Dievą, kuris davė jam gyvybę ir kasdien suteikia jėgų ir sveikatos, išminties ir talentų įvairiems darbams atlikti. Todėl kaip prieš kiekvieną naują užduotį prašome Dievo pagalbos ir sėkmės, taip ir po darbo turėtume Jam padėkoti ir Jam atiduoti šlovę.

XXXII eilinė savaitė
Antradienis


Pirmasis skaitinys (Išm 2, 23–3,9)

Juk žmogų ne mirčiai gi Dievas sutvėrė –
jį savo esybės paveikslu padarė.
Per velnio pavydą mirtis atsirado
ir žudo kiekvieną, kas jam atsiduoda.
Teisių žmonių sielos – apvaizdoje Dievo;
daugiau nebelies jų mirtinės kankynės.
Akims neišmanėlių jie jau numirę;
kad jie mus paliko, paikiesiems – nelaimė;
su kuo išsiskyrė, atrodo išnykę.
Tuo tarpu teisieji ramybėje ilsis.
Nors žmonės ir mato, kad bausmę jie kentė,
bet nemirtingumo viltis juos lydėjo.
Trumpai pakentėję , patirs jie daug gero.
Mat Dievas juos bandė ir tinkamus rado.
Jisai juos ištyrė lyg auksą lydykloj
ir priėmė juos lyg atnašą brangią.
Teisme paskutiniam žibės jie kaip žvaigždės.
Kaip kibirkštys blykčios, šiaudams užsidegus.
Tautų bus teisėjais, turės visą valdžią,
o jų amžinasis Valdovas bus Viešpats.
Kas Viešpačiu kliaujas, pažins visą tiesą;
jis ištikimuosius globos savo meile:
šventiesiems malonę ir pagailą teikia,
visiems išrinktiesiems atlygina gausiai.

Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 2–3. 16–19)

P.  Aš visuomet Viešpatį gerbsiu.

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Tuo mano siela didžiuojas,
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. – P.

Į teisiuosius Viešpats žvelgia maloniai,
ausys jo girdi jų šauksmą.
Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas,
ir nieks nebeminės žemėj jų vardo. – P.

Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
iš visų nelaimių juos gelbi.
Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
išvargintas sielas pagydo. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 23)

P.  Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,
ir mano tėvas jį mylės;
mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 17, 7–10)

    Jėzus kalbėjo:
Kas iš jūsų turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko, sako: ‘Tuojau sėsk prie stalo’? Argi nesako: ‘Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui ir tu pavalgysi ir atsigersi…’? Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta?
Taipogi jūs, atlikę visa, kas jums buvo pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti’“.