Nebiblinėje žydų literatūroje yra ištraukų, kurios gali šiek tiek nušviesti Jono prisipažinimą, kad jis nevertas „atrišti kurpių dirželio” Jėzui iš Nazareto – pvz., Babilono Talmude (traktatas Ketubot, 96a) rašoma: „Visas užduotis, kurias vergas atlieka savo šeimininkui, mokinys atlieka savo mokytojui, išskyrus bato raiščio atrišimą”, ir priduria, kad „tai žeminanti veikla, kurią paprastai atlikdavo vergai ir kuri nebūtų tinkama mokiniui”.

Jei toks mąstymo būdas buvo žinomas jau I amžiuje, galima daryti prielaidą, kad Jonas Krikštytojas savo pareiškimu nori parodyti, kokia didelė praraja jį skiria nuo Viešpaties Jėzaus: „Jis toks didis, kad aš net netinku atlikti net žemiausios tarnystės!

Einu mokytis iš Jono Krikštytojo nuolankumo, o paskui suvokti, kad tai didelis džiaugsmas – būti pakviestam į santykį su Kažkuo tokiu didžiu!

Apmąstyma parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.

 

II ADVENTO SEKMADIENIS (B/_ABC) (p. 356) 

Pirmasis skaitinysIz 40, 1–5. 9–11 

Tieskite Viešpačiui kelią!

Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.

„Paguoskite manąją tautą, – sako jūsų Dievas, – guoskite ją! Prabilkit į širdį Jeruzalei ir šaukite jai, kad jos tarnybos lažas pasibaigė, jos kaltė išpirkta, nes ji dvigubai priėmė iš Viešpaties rankų už visas savo nuodėmes.“

Pasigirsta balsas: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Tyruose ištiesinkite mūsų Dievui vieškelį! Kiekvienas slėnis tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalva tebūna nukasta. Uolėta žemė pavirs lyguma, kalvotos apylinkės – slėniais. Tada Viešpaties šlovė bus apreikšta! Visa žmonija drauge ją išvys, nes pats Viešpats savo lūpomis pažadėjo!“

Užlipk ant aukšto kalno, džiugiosios žinios skelbėjau Zionai! Galingai pakelk savo balsą, gerosios naujienos skelbėja Jeruzale! Skelbk, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas!“ Štai Viešpats Dievas ateina su galybe, jojo ranka – valdinga. Atlygį štai jis turi su savimi, o algą moka į priekį. Ganys kaip piemuo jis savo kaimenę, savomis rankomis surinks ėriukus, nešios juos prie krūtinės ir švelniai vedžios vedekles.“

Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmė
Ps 84 (85), 9ab–10. 11–12. 13–14 (P.: 8) 

P. Viešpatie, parodyk mums savo ištikimąją meilę
ir mus išgelbėk!

Klausausi, ką Viešpats Dievas kalba; *
jis skelbia ramybę tautai – savo ištikimiesiems.
Iš tikrų jų arti yra išgelbėjimas †
visiems, kurie pagarbiai jo bijo, *
kad jo Garbė mūsų krašte pasiliktų. – P.

Susitiks tiesa ir ištikimoji meilė, *
bučiuosis ramybė ir teisumas.
Žels teisybė iš žemės, *
žvelgs iš dangaus Dievo teisumas. – P.

Tikrai Viešpats suteiks, kas gera, *
ir mūsų žemė duos gausų derlių.
Žengs jo priekyje teisumas, *
nutiesdamas taką jo žingsniams. – P.

Antrasis skaitinys2 Pt 3, 8–14 

Mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės

Skaitinys iš šventojo apaštalo Petro
antrojo laiško.

Mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena. Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sudegs ir suskils, ir žemė su savo kūriniais sudegs.

Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio! Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.

Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės tapti jo akivaizdoje nesutepti, nepeiktini ir taikingi.

Tai Dievo žodis.

Posmelis prieš EvangelijąLk 3, 4. 6

P. Aleliuja. – Taisykite Viešpačiui kelią!
Ištiesinkite jam takus!
Visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą, – P. Aleliuja.

EvangelijaMk 1, 1–8 

Ištiesinkite Viešpačiui takus!

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.

Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios Naujienos pradžia, kaip pranašo Izaijo parašyta:

Štai aš siunčiu pirma tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties tau kelią. Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! 

Taip pasirodė dykumoje Jonas. Jis krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.

Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis valgė skėrius ir lauko medų. Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia.“

Tai Viešpaties žodis.

---

Sena ABC, p. 313