Supykusios dulkės
Jei būčiau dykuma, nusivilčiau, jei kas nors man pažadėtų žydėjimą, žalumą ir gausą. Jei žinočiau tik dulkes, smėlį, sausumą ir tuštumą, šaukčiau, kad manęs neviliotų gyvenimo pilnatvės viltimis, nes man reikia tik šiek tiek palengvėjimo, tik šiek tiek mažiau to, kas degina, sumala į dulkes, atima norą….
Ar ne taip pat reaguojame į Dievo pažadus, kad, žinodami gyvenimo kasdienybę, praleidžiame Jo Dvasios, meilės, dovanojimo poeziją į užmarštį ar net nusiviliame, kad nenorime tokių didingų pažadų, kai mums trūksta jėgų, menkniekio ar akimirkos normalumo, kad galėtume atsikvėpti?
O Dievas mums turi ir viena, ir kita, ir dar daugiau. Gausime tiek, kiek pasitikėsime.
Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.
II ADVENTO SAVAITĖ (KV)
PIRMADIENIS
Pirmasis skaitinys (Iz 35, 1–10)
Pradžiugs dykuma, tyrieji laukai, ims krykštauti žydinti dykvietė. Jinai pasipuoš visomis gėlėmis ir džiūgaute džiūgaus laiminga. Jai suteikta bus Libano grožybė, Karmelio ir Šarono puošnumas. Manoji tauta žvelgs į Viešpaties šlovę, į mūsų Dievo gražumą.
Tegul sutvirtėja nusilpusiems rankos, tegul nebelinksta jiems keliai. Sakykite tiems, kurie nusiminę: „Drąsos! Nebijokite! Štai jūsų Dievas! Ateina jo kerštas ir atpildas. Pats Dievas ateis ir jus išgelbės“.
Tuomet atsimerks akliesiems akys, atsivers kurtiesiems ausys. Raišasis pašoks tartum elnias, ir nebyliui atsiriš liežuvis. Dykynėje sunksis vanduo, ims tyruose upės tekėti. Išdegęs smėlynas tvenkiniu virs, išdžiūvusi žemė – vandens šaltiniais. Krašte, šakalai kur gyveno, augs meldai ir nendrės.
Švarus ten bus kelias. Jis vadinsis „Šventasis kelias“. Juo žengti negalės nešvarieji, juo klaidžioti nevalia bus paikiesiems. Nebus tenai liūtų, ant jo neužlips plėšrūs žvėrys. Juo žengs atpirktieji. Kuriuos Viešpats išlaisvins, tie sugrįš į tėvynę. Linksmi atkeliaus jie į Sioną, ir amžinas džiaugsmas spindės iš jų veido. Sugrįš džiugesys ir laimė didžiausia, vargams ir dejonėms praėjus.
Atliepiamoji psalmė (Ps 84, 9–14)
P. Štai ateis mūsų Dievas ir mus išgelbės.
Noriu išgirsti, ką Viešpats Dievas byloja:
jis skelbia ramybę savo žmonėms – savo bičiuliams.
Tikrai jis netrukus išgelbės, kurie jo šventai bijo,
ir Dievo garbė sugrįš į mūs šalį. – P.
Susitiks ten Gailestingumas ir Ištikimybė,
pasibučiuos Taika su Teisybe.
Žemėje dygs Ištikimybė,
iš dangaus pažvelgs meiliai Teisybė. – P.
Visokių gėrybių duos Viešpats,
derlinga bus mūsų žemė.
Teisybė jo akivaizdoj vaikščios,
o josios pėdom seks Dievo palaima. – P.