Man puolimas vienareikšmiškai asocijuojasi su blogiu, vargu, baime, neteisybe, kančia, iš vienos pusės, ir priespauda, neteisybe, pažeminimu ir noru dominuoti bei valdyti kitus tvirta ranka, iš kitos pusės. Tad kodėl Viešpats sako, kad Dievo karalystė yra puolama ir plėšiama, ir kartu sako, kad taip ir turi būti? Ar šis puolimas gali būti susijęs su ugnimi, kurios „Mesijas atėjo įžiebti žemėje ir todėl nori, kad ji jau degtų” (plg. Lk 12, 49), o gal Viešpats čia kalba apie vėją, pučiantį, kur nori: „Mes girdime jo ūžesį, bet nežinome, iš kur jis ateina ir kur eina” (plg. Jn 3, 8)? Tuomet smurtas ir puolimas reikštų, kad turime gyventi pagal Evangeliją tuojau pat, nuo šiol, neatidėliodami, nedvejodami, neabejodami.

II ADVENTO SAVAITĖ (KV)
KETVIRTADIENIS

Pirmasis skaitinys (Iz 41, 13–20)

    Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave ima už rankos, kuris tau sako: „Nebijok, aš tau padėsiu“.
Tu nebijok, kirminėli Jokūbai, tu neišsigąsk, vargus Izraeli! Aš pats tau padėsiu – tai Viešpaties žodis, – ir tavo išgelbėtojas – Izraelio Šventasis.
Tave padarysiu kuliamais valkčiais – naujais ir aštriais, daugiadančiais. Tu kalnus iškulsi, sumalsi, kalvas į dulkes paversi. Išvėtysi juos; ir vėjas juos išsklaidys, audra išblaškys. O tu Viešpačiu džiaugsies, Izraelio Šventuoju didžiuosies.
Beturčiai ir vargšai ieško vandens, bet neranda; liežuvis jiems džiūsta nuo troškio. Aš, Viešpats, juos išklausysiu, Izraelio Dievas, jų neapleisiu.
Aš liepsiu plikynėse upėms tekėti ir slėniuose sunktis šaltiniams. Aš dykumą kūdrom paversiu, išdžiuvusią žemę – drėgminga.
Dykynėje aš pasodinsiu kedrų, akacijų, mirtų, alyvmedžių. Apželdinsiu tyrus kiparisais, guobom ir eglėm. Tada visi pamatys ir pažins, suvoks ir supras, kad visa tai Viešpaties rankos padarė, kad tai Izraelio Šventasis sukūrė.

Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 1. 9–13)

P.  Viešpats švelnus, gailestingas, didžiai maloningas, rūstaut negreitas.

Dieve, mano Valdove, aš tave šlovinsiu,
aš tavo vardą garbinsiu amžiais.
Viešpats visiems yra geras,
savo visiems kūriniams gailestingas. –P.

Viešpatie, tegu visi kūriniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.
Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę. – P.

Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
tavo karalystės kilnumą.
Tavo karalystė – amžina karalystė,
tu kartų kartoms viešpatausi. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Iz 45, 8)

P.  Aleliuja. – Iš aukštybių rasokite, dangūs, išlykite, debesys, Teisųjį.
Tegul atsiveria žemė ir Gelbėtoją mums išdaigina. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 11, 11–15)

    Jėzus kalbėjo minioms:
„Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį. Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia. Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono, ir, jeigu  norite priimti, tai jis yra tas Elijas, kuris turėjo ateiti. Kas turi ausis, teklauso!“