Kaip medis prie tekančio vandens

Posted by in apmąstymas

Šios dienos psalmėje kalbama apie tai, kad palaimintieji, tai yra tikrai laimingi, yra panašūs į medį, pasodintą prie tekančio vandens. Tekantis upelis Biblijoje tiesiogine prasme yra gyvasis vanduo, atitinkantis tikėjimą, kad judėjimas yra gyvybės išraiška. Jei jūsų šaknys panardintos į Gyvenimą, taigi į Jėzų Kristų, galite patirti, kas yra tikroji palaima; jei pasodinote jas kokiame nors kitame vandenyje (galbūt siekdami žmonių pripažinimo, finansinio saugumo, savo darbo vaisių, politikos ar kokios nors pasaulietinės ideologijos), anksčiau ar vėliau pastebėsite, kad jame nėra gyvybės, ir pradėsite džiūti….

Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv.

II ADVENTO SAVAITĖ (KV)
PENKTADIENIS


Pirmasis skaitinys (Iz 48, 17–19)

    Štai ką sako Viešpats, tavo išgelbėtojas, Izraelio Šventasis:
„Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave moko, kas tau į gera, ir veda keliu, kuriuo turi eiti. O, kad būtumei klausęs mano įsakymų! Tuomet tavo laimė būtų buvusi kaip upė, ir tavo gerovė – kaip jūros bangos. Tavo palikuonys būtų buvę gausingi kaip smiltys, ir tavo atžalos – kaip smėlio grūdeliai. Nebūtų iš mano akių jūsų vardas išnykęs, nebūtų išdilęs!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 1, 1–4. 6)

P.  Kas tavim, Viešpatie, seka, turės gyvenimo šviesą.

Laimingas, kuris neklauso piktų patarimų,
nestoja į paklydėlių kelią,
nesėdi su nepraustaburniais.
Viešpaties mėgsta Teisyną,
mąsto jį dieną ir naktį. – P.

Jis – kaip tas medis, prie upelio sodintas,
duos gerą derlių, metui atėjus,
nevysta jo lapai;
visi darbai jo sėkmingi. – P.

Ne taip su bedieviais, ne taip!
Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
Į teisiųjų gyvenimo kelią Viešpats žiūri maloniai,
o kelias bedievių į pražūtį veda. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Viešpats ateis, tad skubėkime jo pasitikti.
Jisai – taikos kunigaikštis. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 11, 16–19)

    Jėzus kalbėjo minioms:
„Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neverkėte…’
Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: ‘Jis demono apsėstas’. Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais“.