Pirmajame skaitinyje skaitome apie kurančių sutarimą: „VISOS (!) Izraelio giminės…” jos išrenka Dovydą karaliumi – ir jis, turėdamas tokį tvirtą mandatą, valdys ateinančius 40 metų.
Evangelijoje skaitome apie tai, kaip nesutarimai griauna: „Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko”.

Dievo Apvaizda mums šiandien pateikia šias Biblijos ištraukas apmąstymams, ir turiu keistą nuojautą, kad panašumas į tikrus žmones ir situacijas nėra atsitiktinis ir netyčinis….

Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.

III eilinė savaitė
Pirmadienis

Pirmasis skaitinys (2 Sam 5, 1–7. 10)

    Visų Izraelio giminų atstovai nuvyko Hebronan pas Dovydą ir pareiškė: „Mes gi esame tavo kūno ir kraujo. Jau anksčiau, kai mūsų karaliumi buvo dar Saulius, tu gi vesdavai Izraelį į mūšį ir vėl jį namo parvesdavai. Ir Viešpats yra tau pasakęs: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį, tu būsi Izraelio vadovas’“.
Visi Izraelio seniūnai taipogi atvyko Hebronan pas karalių. Karalius Dovydas Hebrone sudarė su jais sutartį Viešpaties akivaizdoje, ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.
Dovydas tapo karaliumi būdamas trisdešimties metų ir prakaraliavo keturiasdešimt metų. Septynerius metus ir šešis mėnesius išvaldė Judą Hebrone, o Jeruzalėje trisdešimt trejus metus viešpatavo visam Izraeliui ir Judui.
Kartą karalius su vyrais patraukė Jeruzalėn prieš jebuzitus, kurie gyveno tame krašte. Bet Dovydui buvo jų pasakyta: „Tu čia niekad neįžengsi: akli ir raiši tave nuvys.“ O tai turėjo reikšti: „Dovydas čia neprasiverš“. Ir vis dėlto Dovydas užėmė Siono pilį, ir šioji patapo Dovydo miestu.
Dovydas darėsi vis galingesnis, ir Viešpats, kareivijų Dievas, buvo su juo.

Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 20–22. 25–26)

P. Jam rodysiu savo ištikimybę, malonę.

Kitakart tu, Viešpatie, regmėj savo bičiuliams kalbėjai:
„Vainiką uždėjau galiūnui ,
išaukštinau liaudies rinktinį. – P.

„Aš Dovydą, savo pasirinktą tarną,
pašventinau savo šventuoju aliejum.
Mano ranka visuomet su juo bus,
jį stiprins mano galybė. – P.

Jam rodysiu savo ištikimybę, malonę,
pakils per mane jo galybė.
Jisai man sakys : „Tu mano Tėvas, tu mano Dievas
ir priebėga man išsigelbėt“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Tim 1, 10b )

P. Aleliuja. – Mūsų Išganytojas Jėzus Kristus sunaikino mirtį
ir nušvietė gyvenimą savo evangelija. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 3, 22–30)

    Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“.
O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“.
„Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.