Viešpaties artuma

Posted by in apmąstymas

Dovydas, kad pasiektų džiaugsmo pilnatvę, pirma atveda Sandoros skrynią, Dievo buvimo simbolį, į Jeruzalę, Izraelio sostinę, nes tenai Dievo dar nėra. Antra, Dievui artėjant, Dovydas aukojo Viešpačiui aukas ir džiaugsmingai, su šokais ir giedojimu, Jį priėmė. Trečia, įleidęs Viešpatį į savo karalystę, į savo gyvenimą, į savo širdį, pradėjo matyti kitus žmones ir jų reikalus, todėl ėmė dalytis šventišku maistu su savo pavaldiniais. Taip Dievo artuma išlaisvina iš egocentrizmo ir egoizmo bei veda į brolių, seserų, motinų meilę.

III eilinė savaitė
Antradienis


Pirmasis skaitinys (2 Sam 6, 12–15. 17–19)

   Dovydas kupinas džiaugsmo gabeno Dievo skrynią iš Obed-Edomo namų į Dovydo miestą. Kai Viešpaties skrynios nešėjai pažengė šešetą žingsnių, jie paaukojo jautį ir nupenėtą veršį. Dovydas, visas atsidavęs, šoko Viešpaties akivaizdoje, apsivilkęs lininiu kunigų drabužiu. Taigi Dovydas ir visi Izraelio namai, džiaugsmingai šūkaudami, trimitais skardendami, nešė Viešpaties skrynią į miestą.
Viešpaties skrynią įnešė į palapinę, kurią jai buvo pastatęs Dovydas, ir ją padėjo į vietą vidur palapinės. Dovydas aukojo Viešpačiui deginamąsias ir padėkos atnašas. Baigęs aukoti deginamąsias ir padėkos atnašas, Dovydas palaimino tautą vardan kareivijų Viešpaties ir liepė padalyti visai liaudžiai, visiems izraelitams, vyrams ir moterims, po riekę duonos, datulių pyragą ir razinų pyragą. Po to visi išsiskirstė į savo namus.

Atliepiamoji psalmė (Ps 23, 7–10)

P.  Kas tas garbingas Valdovas? Tai galybių Viešpats yra garbingas Valdovas.

Atsikelkite, vartai platieji,
atsidarykit, senovinės durys:
garbės Valdovas tegu čia įžengia. – P.

„Kas tas garbingas Valdovas?“
– „Tai narsusis, galingasis Dievas!
Tai Viešpats, kautynių galiūnas!“ – P.

Atsikelkite, vartai platieji,
atsidarykit, senovinės durys:
garbės Valdovas tegu čia įžengia. – P.

„Kas tas galingas Valdovas?“
– „Tai visatos galingasis Viešpats –
tai jis garbingas Valdovas!“ – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25 )

P. Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 3, 31–35)

Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, per kitus prašė jį iškviesti. Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs“.
O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.