Visada geriausias laikas… klausytis

Posted by in apmąstymas

„Atėjus nustatytam metui” Dievas apreiškė… girdime viename iš šiandienos skaitinių. Kiek kartų per gyvenimą mums atrodė ir atrodys, kad blogesnio laiko Dievas negalėjo parinkti, tačiau Jis niekada neklysta, be to, Jo malonės tau visada užtenka(!), todėl laikas, kai tau per daug, kai jautiesi per silpnas, per daug pavargęs, per daug… yra kvietimas melstis, kad Jo galia tobulėtų tavo silpnume!

Ir antra, Dievas visada tave paruošia, Jis neliečia tavęs nepranešęs, neįspėjęs, todėl klausimas yra ne tai, ar Dievas klysta pasirinkdamas laiką patirčiai, bet ar tu Jo klausaisi, ar skaitai ženklus Biblijoje, įvykiuose ir savo sąžinėje?

Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.

Sausio 26 d.
Šv. Timotiejus ir Titas (M)



Pirmasis skaitinys (2 Tim 1, 1–8)

    Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas vardan pažadėto gyvenimo Kristuje Jėzuje, mylimam sūnui Timotiejui: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Kristaus Jėzaus!
Aš dėkoju Dievui, kuriam tarnauju, kaip ir mano protėviai, su tyra sąžine, be paliovos tave prisimindamas savo maldose dieną ir naktį. Menu tavo ašaras ir trokštu tave pamatyti, kad sugrįžtų man džiaugsmas. Aš vis prisimenu tavo nuoširdų tikėjimą, kuris pradžioje gyveno tavo senelėje Loidėje, tavo motinoje Eunikėje ir, esu tikras, tebegyvena tavyje.
Dėl tos priežasties aš tau primenu reikalą atgaivinti Dievo malonės dovaną, esančią tavyje iš mano rankų uždėjimo. Dievas gi davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią. Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk Evangelijos labui Dievo jėga.

Arba: (Tit 1, 1–5)

     Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, kad vestų Dievo išrinktuosius į tikėjimą bei teisingo maldingumo pažinimą su viltimi pasiekti amžinąjį gyvenimą, – kurį tiesakalbis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus, o atėjus nustatytam metui, apreiškė savo žodį, man patikėtą skelbti Gelbėtojo Dievo valia, – Titui, tikram sūnui bendrame tikėjime: malonė ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Išganytojo Kristaus Jėzaus!
Aš todėl palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum atskiriems miestams vyresniuosius, laikydamasis mano nurodymų.

Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 1–3. 7–8. 10)

P. Skelbkit tautoms nuostabius Viešpaties darbus.

Viešpačiui naują giesmę giedokit,
giedokite jam visos šalys.
Giedokite Viešpačiui,
šlovę duokit jo vardui. – P.

Skelbkit kasdien, kad jis išganymą neša.
Skelbkit pagonims jo garbingumą,
tautoms – jo nuostabius darbus. – P.

Šlovinkit Viešpatį, tautų visos šeimos,
girkit jo garbę, galybę.
Šlovinkit Viešpaties vardą. – P.

Skelbkit tautoms,
kad Viešpats – galingas Valdovas.
Jis nepajudinamai tvirtą sukūrė pasaulį,
valdo tautas teisingiausiai. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 4, 18–19)

P. Aleliuja. – Viešpats mane siuntė nešti geros naujienos vargdieniams,
skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 10, 1–9)

   Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
Jis sakė jiems: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,- sugrįš pas jus.
Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė’!“