Ženklų skaitymas

Posted by in apmąstymas

Fariziejai reikalauja iš Jėzaus ženklo, nors Jėzus ką tik pamaitino 4000 žmonių septyniais duonos kepalėliais ir keliomis žuvimis (plg. Mk 8, 1-10), o šventasis Jonas Auksaburnis, komentuodamas šią sceną, stebisi, ko jie norėjo: ženklų saulėje, mėnulyje, žaibo?

Jis pats atsako, kad fariziejų prašymas šiek tiek beprasmis, nes juk kruša, žaibai, varlės, uodai ir t. t. buvo skirti faraonui ir jo tautai; kodėl Viešpats Jėzus turėtų taip bendrauti su tais, kuriuos nori vadinti draugais? – Fariziejai nemokėjo perskaityti duonos padauginimo ženklo, todėl paprašė kito.

Jokūbas savo šios dienos laiške mums užsimena, kad jei žmogus prašys Viešpaties išminties, jis sugebės perskaityti džiaugsmą ne tik gražiose akimirkose, bet ir išgyvenimuose.

Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.

VI eilinė savaitė
Pirmadienis


Pirmasis skaitinys (Jok 1, 1–11)

    Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių, gyvenančių tarp kitatikių.
Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, o ištvermė subręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, sveiki ir nieko nestokotumėte.
Jei kuriam jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems gausiai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Tegul prašo, tvirtai tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, kurias varinėja ir blaško vėjas. Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, – toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
Tegul didžiuojasi žemiau stovintis brolis savo išaukštinimu, o turtingasis – savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.
Juk pakyla saulė su savo kaitra, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.

Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 67–68. 71–72. 75–76)

P. Viešpatie, būk gailestingas, ir ašai gyvensiu.

Buvau aš nuklydęs, to dėlei kentėjau,
bet nūnai klausau tavo žodžio. – P.

Koks esi geras, koks maloningas!
Šviesk mane savo mokslu. – P.

Naudinga man pakentėti,
kad tavo potvarkių tiesą suprasčiau. – P.

Man tavo paskelbtas Teisynas – didelis turtas,
brangesnis už auksą, sidabrą. – P.

Žinau, Viešpatie, jog teisūs tavo sprendimai,
mane tu teisingai prispaudei. – P.

Tavo gerumas ir mane tepaguodžia,
kaip esi savo tarnui žadėjęs. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 14, 6)

P. Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats. –
Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 8, 11–13)

    Priėjo fariziejai ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus. Atsidusęs iš širdies gilumos, jis pasakė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“
Ir, palikęs juos, jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.