Surišta žemėje ir danguje

Posted by in apmąstymas

Vatikano bazilikoje yra sostas, kuriame, pasak tradicijos, sėdėjo šventasis apaštalas Petras, regimasis Jėzaus vietininkas, Bažnyčios, arba Mistinio Kūno, Galva. Pirmajam popiežiui Viešpats patikėjo užduotį saugoti visas tikėjimo tiesas, visą Apreiškimą, visų Mesijo išganymo darbų vaisius ir stiprinti visų mokinių, atpirktosios žmonijos, tikėjimą. Istorijos tėkmėje žmonės ne kartą neigė popiežiaus, kaip Kristaus atstovo žemėje ir Bažnyčios vienybės ženklo, svarbą – tokiems eretikams priešinosi, pavyzdžiui, šventasis Pranciškus Asyžietis, nuolankiai prašęs popiežiaus palaiminimo savo Ordinui ir pasižadėjęs paklusnumą. Šventojo Petro įpėdiniams reikia mūsų maldų, kad jie liktų ištikimi gautam pašaukimui ir būtų dieviškoji šviesa Bažnyčiai ir visam pasauliui.

Vasario 22 d.
Šv. apaštalo Petro sostas (F)



Pirmasis skaitinys (1 Pt 5, 1–4)

    Mylimieji!
Jūsų Vyresniuosius prašau aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir būsimosios šlovės dalyvis: ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip viešpataujantys jums pavestiesiems, bet tapę pavyzdžiu kaimenei. Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį garbės vainiką.

Atliepiamoji psalmė (Ps 22, 1–6)

P.  Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.

Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
leidžia man atilsėti paversmy;
manąją sielą gaivina,
veda mane teisingais takais savo garbei. – P.

Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
Tavo lazda, vėzdas galingas,
drąsą man duoda. – P.

Tu man keli vaišes,
o priešai sugėdinti žiūri.
Kvepalais man patepi galvą,
pili man sklidiną taurę. – P.

Tavoji malonė ir meilė palydi
kiekvieną mano gyvenimo dieną.
Aš Viešpaties būste gyvensiu
per amžius ilgiausius. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 16, 18)

P.  Aleliuja. – Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią,
ir pragaro vartai jos nenugalės. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 16, 13–19)

    Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.
Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
Tada Petras prabilo: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jono sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.