Pirmosios Bažnyčios bendruomenės nariai vadovavosi kitokiomis vertybėmis ir kitaip kūrė žmogiškus santykius negu netikintys. Jie viską turėjo bendra, dalijosi viskuo, nepamiršdami dosniai sušelpti stokojančius, nes jų širdys plakė meilės ritmu, o sielos vienu balsu šlovino Viešpatį. Tik taip žemiškus reikalus tvarkantis žmogus gali suprasti dangiškus dalykus ir ilgėtis amžinybės.