3sakiniai

Ar krikščionišką meilę galime parodyti šeimai ar draugams, kurie yra mums labai svarbūs? ? Taip, bet tai natūralu ir normalu, kad padedame jiems. Ar krikščionišką meilę galime parodyti nepažįstajam žmogui, kurį pirmą kartą sutinkame gatvėje? Taip, bet jis nieko blogo mums nepadarė, taigi neturime jokių priežasčių jį nemylėti. Ar krikščionišką meilę galime parodyti nemielam mums žmogui, priešui, skriaudikui? Ne, privalome jį mylėti, nes Dievas mus, nusidėjėlius, Jam neištikimus, savo parpuolimais įžeidžiančius Jį, mus myli. Taip pasielgė irgi Viešpaties paskatintas Jona, kuris savo tautos priešams, galu gale, nuėjo skelbti įspėjimą, paraginimą…read more

„Šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie”, – šaukia Viešpats Jėzus; „Šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie”, – šaukia ir šventasis Pranciškus, visuose dalykuose ištikimai sekdamas Jėzumi. Man patinka manyti, kad pranciškoniškasis būdas, pranciškoniškoji charizma yra būtent šie šlovinimo žodžiai: prieš Pranciškui patikrinant, koks įvykis artėja, ką jis su savimi neša, jis pradeda šlovinti Dievą, t. y. išpažįsta Jo buvimą ir aiškiai pareiškia, kad Tėvas veikia. Perkeisk, Tėve, mūsų mąstymą, mūsų širdis, mūsų ausis, mūsų akis, kad visada šlovintume Tave tamsoje, nematydami ir nesvarstydami, ką atneša kasdienybė, kad pirmiausia…read more

Du apaštalai, Jonas ir Jokūbas, jau daug kartų girdėję apie Dievo gailestingumą ir teisingumą, supyko, kad Viešpačiui nebuvo parodyta derama pagarba ir kad Samarijos miesto gyventojai jam nepadėjo. Apimti pykčio, apaštalai net norėjo sudeginti visą miestą, kaip vieną dieną pats Dievas padarė su Sodoma – kokia stipri gali būti neapykanta? Tačiau meilė yra daug stipresnė ir teisingesnė – būtent mokiniams buvo priekaištaujama, nes Dievas turi kantrybės net su didžiausiu nusidėjėliu, o Jis pats atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet kad tarnautų kitiems. XXVI eilinė savaitė Antradienis Pirmasis skaitinys (Zch…read more

Viešpats Jėzus šiandien moko apaštalus, žinoma, ir mus, nuolankumo ir tarnavimo, kai jie klausia jo apie garbę, valdžią ir pirmenybę, apie laisvę kaip valdymą, naudojimąsi be atsakomybės ir be meilės santykių kūrimą. Pavyzdys, kuriuo reikia sekti, yra mažas vaikas, nes jis visada trokšta pažinti aplinką, jam viskas įdomu, jis turi viską išbandyti – toks, kupinas veržlumo ir susižavėjimo Dievo dovanomis, turi būti mūsų gyvenimas, kad apskritai galėtume įžengti į Dangaus Karalystę. Savo ruožtu, norint būti didžiu Dangaus Karalystėje, taip pat reikia išmokti vaiko nuolankumo, kuris žino, kad negalima peržengti tėvų…read more

Man patinka ši Evangelijos ištrauka, nes kartais ir aš nenoriu, man trūksta entuziazmo, užsidegimo, bet einu: į darbą, į universitetą, į parapiją ir t. t. Ir tikiu, kad šis palyginimas yra Geroji Naujiena mums visiems, tiems, kuriems nesinori, trūksta entuziazmo, bet eina. Nes jinai parodo, kad Viešpats Dievas, regis, skiria ne tiek daug dėmesio tam, kokios nuotaikos buvome ir ar ką nors darėme su dideliu džiaugsmu ir entuziazmu, bet, regis, skiria dėmesio tam, ar apskritai tai darėme: juk blogesnė diena gali nutikti kiekvienam; svarbu atsikelti ir eiti teisingu keliu arba,…read more

Kiekvieną mūsų tikriausiai stebina, kiek daug, ir dar neprašytas nei negavęs už tai jokio atlyginimo, padarė Dievas dėl mūsų išganymo. Šalia to, kad mus sukūrė, pamatęs mūsų, patekusius į nuodėmę, menką padėti, nusprendė atiduoti į mūsų rankas savo Vienintelį Sūnų. Ir taip, Jėzus atiduotas mirčiai už mus, nuolat pasilieka mūsų valdžioje: kai tik panorėsime, galime klausyti ar skaityti Jo žodžius, galime su Juo pasikalbėti, prašyti pagalbos, gailestingumo arba atleidimo ir busime išklausyti, galime stiprintis, valgydami Jo Kūno ir gerdami Jo Kraujo. Galime ir Jį palikti pamiršta, neigti Jo meilės darbus,…read more

Kartą, eidamas gatve, išgirdau kvietimą prisėsti ir kartu su kviečiančiu (tai buvo žmogus, kuris bent paskutiniu laiku nemažai vartojo alkoholio), paragauti jo „eliksyro”. Šiandienos Evangelijoje skaitome, kad Jėzus panašiai buvo pakviestas prie vaišių stalo Mato, muitininko namuose, nes šeimininką, „tyrųjų” žydų atmestą, Mesijas pastebėjo ir panorėjo, kad taptų Jo draugu. Atsivertęs ir sužinojęs kokią vertybę turi Dievo akyse, Matas suorganizavo panašiems sau, „netyrusiems”, susitikimą su Viešpačiu, grąžinančiu žmogišką orumą – Dievo vaiko garbę. Padavęs ranką ir neparagavęs „eliksyro”, nesivaržydamas pasikalbėjau su nauju draugu; paskui dar kelis kartus susitikome, jau bažnyčioje….read more

Dažniausiai Jėzus palygina Dangaus Karalystę su kasdienine situacija, kad kiekvienas lengvai suprastų kaip labai svarbu siekti šventumo jau čia žemėje. Šiandien Viešpats palygina mus, žmones, užsispyrusius ir nenorinčius tikėti ir priimti Dievo pagalbos. Juk visada atsiras toks žmogus (pvz. senas „aš”), kuris pirmą kalba, jog Dievo nėra ir iš vis jokio Dievo nėra, jog neįmanoma, kad Tas Kažkas sukurtų visą pasaulį, jog savo Apvaizda vadovautų pasaulio istorijai ir kiekvieno žmogaus gyvenimu, o paskui, prieštaraudamas pats sau, teigia, jog Dievas yra atsakingas už visus karus, nelaimes kelyje ir mažo, nekalto vaiko…read more

Dievas sukūrė mus, žmonės, gyventi, bet po pirmosios nuodėmės nori, kad visi mirtume…ir iš naujo gimtume, kaip naujieji žmonės, laisvi nuo viso blogio ir pilni Jo gailestingumo ir meilės. Deja, kartais trūksta mums tikėjimo, jog Viešpats nieko blogio mums nenori  ir neduoda; stokojame vilties, jog po mirties atgimsime ir gyvensime; mūsų meilė Amžinajam yra labai maža ir menka, nes nepatinka mums aukotis Jam. Tačiau reikia mirti, kad gyventume, reikia atsisakyti savęs, kad neliktume vieni su savo nuodėmėmis, o būtume su Viešpačiu. Rugpjūčio 10 d. ŠV. LAURYNAS (F) Pirmasis skaitinys (2…read more