3sakiniai

Pasirinkimo pasekmės

Posted by in apmąstymas

Ar iš tikrųjų galima pasakyti, jog Dievas nėra reikalingas šiuolaikiniam žmogui, tikėjimas yra praeities dalykas, o įsakimai ir morališkos vertybės nebemadingos? Kiekvienas mūsų gyvena materialinio ir dvasinio pasaulių sandūroje. Lygiai taip pat, kaip neužtenka rūpintis vien žemiškais reikalais, taip negalime pamiršti, o tuo labiau neigti, būtinumo ir svarbos dieviškų malonių. Šiandienos evangelijos žmonės virvėmis ir grandinėmis norėjo sustabdyti apsėsąjį vyrą, tačiau tik Jėzaus jėgos dėka jis tapo laisvas. Tie patys žmonės aukščiau vertino kiaulės bendriją negu Viešpaties artumą. IV eilinė savaitė Pirmadienis    Skaitiniai Žyd 11, 32–40: Tikėdami užkariavo karalystes. Dievas…read more

Du klausimai

Posted by in apmąstymas

Ir argi evangelistas Morkus kartais puikiai neparodo ryšio tarp Jėzaus klausimo („Kodėl jūs tokie bailūs?”) ir mokinių klausimo („Kas Jis toksai?”)? Koks čia ryšys? Na, galbūt dėl to, kad nežinodami, kas iš tikrųjų yra Jėzus (galiausiai šis žinojimas nėra žinojimas, bet tampa santykiu arba „buvimu su”, nors kitas asmuo gali atrodyti nesantis – kaip Jėzus, miegantis valtyje), širdyje paliekame vietos baimei. Ir dar vienas dalykas: į klausimą „kas Jis toksai?” negalima atsakyti vieną kartą ir visiems laikams, bet į jį reikia atsakyti kiekvieną dieną. Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM…read more

Dievo atsiųstas

Posted by in apmąstymas

Kai buvau dar seminarijoje pirmą kartą išgirdau apie pal. Jurgį Matulaitį – su broliais kalbėdami liturgines valandas skaitėme jo dienoraščio fragmentą. Jame palaimintas rašė apie skuduru, „kuriuo viska valo, o suvartoję meta šalin kur į tamsiausią ir bjauriausią kampą”. Mane nustebino ir iki šiol stebina nuolankumas pal. Jurgio, kuris norėjo būti kaip ta mazgotė ir dirbdamas aukotis Bažnyčios labui. Tuo labiau stebina mane toks troškimas, kai šiandien dažnai girdisi, jog Bažnyčia tai praeities reikalas visiškai nereikaligas tomis dienomis.   Nuotrauka iš https://www.pjmd.lt Sausio 27 d. Pal. Jurgis Matulaitis (M) Skaitiniai…read more

EIK

Posted by in apmąstymas

Kiekvienas žmogus naudojasi technologijų pasiekimais, mokslo raida ar praeities kartų praktine išmintimi, tačiau per charakterio formavimosi procesą, pagrįstą vertybių pasirinkimą ir dvasinio tobulėjimo etapus tenka pereiti asmeniškai – ir čia nėra jokių lengvatų. Štai kodėl Jėzus vis siunčia naujus žmones skelbti Evangelijos, nes vis dar gimsta kitų žmonių, o daugelis jų nepažįsta Dievo meilės ir nepatiria Jo malonių. Šiandienos „eik” skatina mus nestovėti vietoje ir nesivadovauti šablonais, bet išeiti iš saugaus įpročių lizdo ir dalytis iš Viešpaties gauta ramybe. Sausio 26 d. Šv. Timotiejus ir Titas (M) Skaitiniai 2 Tim…read more

Eik ir skelbk!

Posted by in apmąstymas

Įžengiant į dangų Jėzus paliko savo mokiniams uždavynį, kurį jie privalėjo įgyvendinti nebijodami pasiaukojimo ir nežiūrėdami priešiškų aplinkybių – „Eiti ir skelbti”. Eiti, reiškia pradėti nuo dabar ir nenustoti; eiti iki pasaulio pakraščio, o jį pasiekus eiti dar toliau. Skelbti – tai pasakoti apie Dievo triūsą dėl kiekvieno žmogaus išganymo bei apie gailestingumo malonę perkeičiančią net kiečiausią širdį. Tai darė Apaštalai, tai darė Paulius tęsiantis pirmųjų Apaštalų darbus, tai darė ir pranciškonai atvykusį į Lietuvą ir dirbantys, tarp kitko, Gedinimo dvare sekretoriais ir rašė kitiems valstybių valdovams laiškus apie įkurtą…read more

Auka

Posted by in apmąstymas

Iš esmės kiekviena religija turi savo aukų ir aukojimu visada siekiama prisišaukti dievaičio palankumą, kad jis atkreiptų dėmesį į aukotojus. Kartais gali atrodyti, kad mūsų Dievui būtų galima pasiūlyti ką nors kita, kad Jis atkreiptų dėmesį į mūsų problemą ir savo gailestingumu išspręstų šį klausimą teigiamai. Tik Dievas nenori mūsų aukų – Jis priėmė vienintelę ir amžiną savo Sūnaus auką, kuriai nieko netruksta, bet galima prie jos prisijungti: įsitraukti į Kristaus auką, eiti su juo per kryžiaus altorių, jo mirties deginamąją auką ir prisikėlimo pergalę. Ne tikėtis, kad įvykdys tai,…read more

Praplėštas stogas

Posted by in apmąstymas

Keturi draugai, kuriems rūpėjo raupsuotojo sveikata išdrįso net praplėšti nesavo namų stogą, kad tik Jėzus galėtų pamatytų ligonį ir išgydytų jį. Pagalbininkų ryžtingumas ir tikėjimas leido paralyžiuotam ne tik pasveikti kūnu, bet, kas svarbiausia, dvasia. Išlaisvinimas nuo lovos ir išlaisinimas nuo nuodėmių ( kuris labiau – sunku atspėti) padarė didelį įspūdį aplink esantiems žmonėms, kai kaip vėliau, Golgotoje, drąsiai Jėzaus pervertas šonas, kuriame surandame išgydymą iš visų nelaimių ir blogybių. Viešpaties Dievo pavyzdžiu, ir mes daug ką galime paaukoti dėl to ką mylime ir  branginame, kaip ir pasielgė Laisvės Gynėjai….read more

Evangelizacijos žvaigždė

Posted by in apmąstymas

Ar galima persistengti evangelizuojant? Galima. Taip tikriausiai atsitinka ypač tada, kai evangelizuotojas susitelkia ne į tai, ką jam nurodo Jėzus, bet į savo įsitikinimą, įkvėpimą, „ramybės patirtį”. Ši idėja man atėjo maldoje, jaučiuosi ramus, todėl imuosi darbo ir joks kunigas, joks vyskupas, jokia Bažnyčia nesutrukdys vykdyti „Dievo valios”. Nėra nieko pavojingesnio už niekieno nevedamą kontempliatyvųjį. Šiandienos evangelijos raupsuotasis palietė Jėzų, ir to pakako, kad jis daugiau Jo nebegirdėtų; o gal jis tiesiog nenorėjo klausytis… Dėl to kitiems buvo daug sunkiau sutikti Jėzų. Apmąstymą parašė br. Michał Nowak OFM Covn. I…read more

Dėkingumas

Posted by in apmąstymas

Žmogus patyręs gerumą ir pagalbą nori atsidėkoti kuo greičiausiai ir gražiausiai, taip kaip sugeba, kaip moka, kaip gali – ir ne svarbu kiek tai kainuoja, svarbu kad iš širdies ir be jokios vaidmainystės. Todėl ir Jėzaus išgydyta Apaštalo Petro uošvė norėjo atsidėkoti Viešpačiui už sveikatą paruošdama skanėstus ir, su džiaugsmu priėmus visus namuose, tarnaudama, o vakare pasidalindama su kaiminais (kaiminėmis) žinią apie patirtą stebuklą. Tas liudijimas paragino ir kitus ateiti pas Jėzų ir tikėtis pagalbos jų nelaimėse. Dėkoja tik tas, kuris patyrę gerumą ir įvertina davoną. Kaip dažnai sakau „AČIŪ”?…read more

Naujas mokslas

Posted by in apmąstymas

Chemikas, derindamas jam žinomas tinkamas medžiagas, sugeba padaryti įspūdį žmogui, visiškai nežinančiam elementų reakcijų; panašiai fizikas stebina mus eksperimentais taip, kad norisi jį vadinti garsu iliuzionistu. Lygiai taip pat ir žydai nustebo pamatę, kad Jėzus įsakinėja piktosioms dvasioms – jie manė, kad tai kažkoks naujas mokslas. Tačiau tokių „stebuklų” negalima išmokti, nes juos daro pats Viešpats Dievas, o mums reikia tikėjimo ir pasitikėjimo Juo. Piktasis niekada mums nepaklus, bet visada tik nuo mūsų priklauso, ar mes jam paklusime, ar atmesime jo pagundas. Ir, remiantis vien logiškiu mąstymu, geriau laikytis Dievo,…read more