„Surinkite likusius, kad nieko neprarastumėte”. Jėzus duoda daug daugiau, nei reikia, Jis yra dosnus, tai galime prašyti be ribų, be didelių aiškinimų – su dideliu alkiu, su dideliais troškimais. Kartu Jis nepraleidžia nė trupinėlio, nepamiršta menkiausio malonės gabalėlio, o tai turėtų mus skatinti nuolat būti dėkingus ir gyvai kasdien bendradarbiauti su Jo dovanomis.
Daug kartų susitikę su prisikėlusiu Jėzumi ir gavę Šventąją Dvasią apaštalai galėjo drąsiai skelbti Evangeliją ir skatinti visus atsiversti – jų neišgąsdino net įkalinimas, grasinimai ar kūno bausmės – jie vis pradėdavo iš naujo viešai skelbti Gerosios Naujienos. Juk jie rėmėsi tikėjimu, kuris atėjo iš dangaus, iš Dievo, ir laukė iš Jo paramos ir atpildo, o ne iš pasaulio, valdžios ir žmonių pusės kažkokio įvertinimo bei pripažinimo. Mūsų gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kai turime liudyti savo tikėjimą į Dievą ir pasitikėjimą Dievu – svarbu, kad neišsižadėtume Dievo mylimų vertybių. II…read more
Šiandienos skaitinyje iš Apaštalų darbų kalbama apie naktį, kai Viešpaties angelas atvėrė kalėjimo vartus, paleido apaštalus ir įsakė jiems skelbti žmonėms gyvybės žodį. Tie, kurie ką tik patyrė Dievo galią, išvedusią juos iš fizinės nelaisvės į laisvę, gali galingai skelbti žodį, turintį galią atverti mirties vartus ir suteikti prieigą prie naujo gyvenimo prisikėlusiame iš numirusių Jėzuje Kristuje. O į kokį išėjimą šis žodis kviečia jus ir mane šiandien? Apmastymą parašė br. Piotr OFM Conv. II Velykų savaitė (ABC/KV) Trečiadienis Pirmasis skaitinys (Apd 5, 17–26) Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi…read more
Kas vaiko gyvenime pasikeičia gimimo metu? Pirmiausia pasaulis tampa daug didesnis, netgi labai daug didesnis, atsiranda šviesa, spalva, šaltis, pojūčių ir patirčių naujumas pranoksta drąsiausius lūkesčius – taip turbūt turėtų atrodyti naujas gimimas, naujas pasaulis, nauja perspektyva, praplėsti horizontai ir oro pilnos šnervės. Ir Nikosas iškelia labai svarbų, esminį klausimą – KAIP? Įdomu pamatyti Jėzaus atsakymą, kuris nėra tiesogis ir net šiek tiek įvedantis į temą, tačiau jame slypi visas atsakymas. Juk tu jį žinai, Niko!!! Tu tai puikiai žinai!!! Užleisk Dievui vietą savo mintyse, skirk Jam erdvės ir laiko,…read more
Pranašas Jona pabėgo nuo Dievo pasiūlymo, nes manė viską žinąs apie Viešpatį Dievą ir galiausiai nuliūdo dėl to, kad Dievo planas pasigailėti nineviečių buvo įvykdytas. Marija nei bėgo „į Taršišą”, nei nemanė, kad jau viską žino apie Viešpatį Dievą, todėl uždavinėjo Gabrieliui klausimus ir, svarbiausia, sutiko su Dievo planu. Aukos, deginamosios aukos, dovanos ir t. t. Viešpaties Dievo nedomina (Jona turbūt taip manė, kai paprašė jūreivių įmesti jį į jūrą) – Jis daug labiau džiaugiasi, kai mes priimame Jo planą. – Jis daug labiau džiaugiasi, kai mes sutinkame su Jo…read more
Pabandykime pažvelgti į šiandienos Evangeliją šiek tiek kitu kampu, t. y. iš apaštalų, kurie matė Prisikėlusįjį ir gavo Šventąją Dvasią, tačiau… jų liudijimui nepritarė Tomas, vienas iš jų, galima sakyti, jų draugas. Daug kartų būsime išmėginti panašiu išbandymu ir mes: tikime Prisikėlimu, esame gavę Šventąją Dvasią, tačiau atrodo, kad mūsų liudijimas, mūsų malda, mūsų įsitikinimas apie Jėzų nedaro poveikio, ypač tarp artimųjų. Būkite ramūs, vis dar yra Prisikėlęs, kuris per mūsų veiksmus pats pasieks kitų širdis ir mums pasakys: nebūkite netikintys, nenustokite tikėti, kad aš galiausiai nugalėsiu. Apmąstymą parašę br….read more
Nors apaštalai buvo girdėję daugybę Jėzaus katechezių, nors matė daugybę Jo padarytų stebuklų, nors liudytojai jiems pasakojo, kad matė Jį prisikėlusį iš numirusių, jie vis dar buvo panirę į liūdesį, susimąstymą ir niūrumą. Tik Prisikėlęs Viešpats, asmeniškai pas juos atėjęs, ištraukė juos, lyg iš kiauto, ir pasiuntė į visą pasaulį, kad jų tikėjimas pražystų liudijimu. Žinios, net ir pačios išsamiausios bei ekspertinės žinios, be tikėjimo ir vidinio perkeitimo negarantuoja nei asmeninio šventumo, nei sėkmingos evangelizacijos, lygiai kaip ir tikėjimas be žinių pagrindo neduoda laukiamų rezultatų. VII VELYKŲ DIENA (ABC) Šeštadienis…read more
Petras yra labiausiai atsidavęs Jėzaus mokinys, kuriam nereikia du kartus sakyti, veikiau jį reikia sustabdyti, nes jis pats imasi darbo, jis pirmas turi atsakymą, pirmas metasi prie Jėzaus, bėgdamas per bangas ar plaukdamas. Pavyzdingas katalikas, visiems prieinamas, uolus zakristijonas, lektorius, parapijos tarybos narys ar kunigas – katechetas, rekolekcijų vadovas, statytojas…. Jonas savo Evangelijoje save vadina „mokiniu, kurį Jėzus myli”, nes jis save apibrėžia ne veikla ar pasiekimais, bet šiuo atradimu ir patyrimu, kad yra mylimas, kad pagrindinė iniciatyva ir visi veiksmai kyla iš Dievo, iš Jo meilės. Po Prisikėlimo, kai…read more
Po prisikėlimo Jėzus rodė savo sužeistas rankas, tarsi norėdamas parodyti meilę, kuri Jį atvedė į mirtį. Tačiau tai ne priekaištų ženklas, bet patvirtinimas, jog Jis paėmė į rankas kiekvieną nuodėmingą žmogų, įraižė jį ant savo delnų, prisiimdamas visą jo kaltę, nes visa, ką žmogus turi, kas jis yra, jis yra gavęs iš Dievo, o tikroji žmogaus nuosavybė – tai tik jo nuodėmės. Kiekviena sandora sudaro dvi šalis, todėl ir žmogus Krikšto sakramento metu ant savo sielos gauna amžinąjį Šventosios Dvasios antspaudą, kad visuomet galėtų sakyti: Jėzus yra mano Viešpats! V…read more
Ir paralyžiuotojo draugai, kurie kasdien jį guldydavo prie šventyklos vartų, ir pamaldūs žydai, kurie eidavo pro jį ir kartais duodavo jam išmaldą, matė jame žmogų, praradusį gebėjimą judėti, taigi tarsi pusgyvį, kuris nebeturi galimybės sugrįžti tarp gyvųjų. Kita vertus, Petras ir Jonas, žvelgdami į tą patį žmogų, mato jo ištiestą dešinę ranką, taigi biblinį galios ir veikimo galimybių simbolį. Tas, kuris atrodė miręs, apaštalų akyse pasirodė turįs gyvybės potencialą, tas, kuris Jėzaus Kristaus vardu vis dar gali atsistoti ir šlovinti Dievą už didžius darbus, kuriuos Jis daro visoje istorijoje. Apmąstymą…read more
