Liūdesys ir skausmas virto (virs) džiaugsmu
Marija Magdalietė, labai prislėgta mylimo Mokytojo mirties, verkia ir liūdi prie tuščio kapo, kuriame nebėra Jo kūno. Ji vis dar nesupranta pranašysčių apie prisikėlimą, jos neįtikina du angelai, skelbiantys apie Mesijo prisikėlimą, ir, stebėtina, ji neatpažįsta paties Jėzaus, stovinčio priešais ją. Tik pilnas Dievo gailestingumo ir švelnumo, Gyvojo Viešpaties šauksmas vardu ištraukia ją iš šios gilios nevilties ir pripildo džiaugsmu, kuriam nebereikia Mokytojo fizinio būvimo šalia. Ar per šias Velykas išgirdau savo vardą, kurį ištarė amžinai Gyvasis Viešpats? III VELYKŲ DIENA (ABC) Antradienis Pirmasis skaitinys (Apd 2, 36–42) Sekminių…read more