3sakiniai

Dievas tampa mažu žmogumi visiškai priklausomu nuo kitų, nors pats yra visatos Kūrėjas, Valdovas ir nuo blogio Gelbėtojas. Maži vaikeliai, niekam nežinomi, dar nemąstantys ir nepriimantys savo laisva valia jokių sprendimų, trukdo karaliui Erodui ramiai gyventi, nes jam atrodo, jog vienas jų atims iš jo valdžia, bei duoda nuostabu liudijimą apie Tiesą, Gerąją Naujieną, Mesijo atėjimą. Kiekvienas mūsų, ar tas, kuris mąsto, jog yra visiškai nereikšmingas ir silpnas, ar galvoja, jog yra galingų darbų vykdytojas ir pilnas naujų iniciatyvų, privalo suprasti, kad net mažiausias veiksmas ar žodis ar mintis, turi…read more

Pirmajame skaitinyje šventasis Jonas kalba apie bendravimą su Tėvu ir jo Sūnumi Jėzumi Kristumi, vartodamas žodį „koinonia” (κοινωνία*), kuris gali būti verčiamas kaip bendrystė, bendruomenė, vienybė, ryšys, draugystė. Tokia žodžių įvairovė leidžia mums labiau įsigilinti į Dievo žodį, giliau suprasti Biblijos autoriaus intenciją ir, svarbiausia, tikėjimo jausmu patirti, koks yra mūsų Dievas. O Evangelija dar stipriau užsimena, kad ši vienybė, bendrystė, ryšys, vienybė su Jėzumi siekia toliau, nei galime suprasti ar įsivaizduoti, nes siekia net kapines ir kapą, kurių vien paminėjimas gali suspausti širdį, bet nepajėgia mūsų atskirti nuo meilės…read more

Kaip mes norėtume, kad Dievas ateitų kaip Gelbėtojas ir išlaisvintų mus iš visų karų, ligų, problemų, sunkumų ir… paliktų mus ramybėje su mūsų sutvarkytu ir ramiu gyvenimu! O Dievas, turintis galią visa tai padaryti, pasinaudoja savo visagalybe ir tampa priklausomas nuo nuolatinio bendravimo su mumis kaip kūdikis. Dievas nesuklydo ir nešvaistė savo visagalybės kažkam šalutiniam, papildomam, kosmetiniam, gražiam, bet nebūtinam, bet sutelkė savo galingą veikimą į tai, ko mums labiausiai reikia, į tai, kas svarbiausia ir reikalingiausia pasauliui ir tau. Kaip svarbu taika, sveikata, šeima, materialinis minimumas ir…, bet jie…read more

Didžiųjų advento antifonų ritmu laikas nenumaldomai juda link savo pilnatvės. Netrukus Žodis taps Kūnu ir visiems laikams įžengs į žmonijos erdvę ir istoriją. Šiandien dalydamiesi džiaugsmu su Zachariju ir Elzbieta, šlovinkime Dievą už tai, kad jis daro didžius ir sudėtingus darbus paprastų ir mažų žmonių gyvenimuose. GRUODZIO 23 D. (KV) Pirmasis skaitinys (Mal 3, 1–4. 23–24)     „Štai aš siunčiu savo skelbėją, kad jis man kelią nutiestų. Ir ūmai į savo šventyklą ateis Valdovas, kurio jūs trokštate, sandoros pasiuntinys, kurio jūs norite. Štai jis ateina! – sako kareivijų Viešpats. –…read more

Elžbieta neprašė pagalbos nei net neinformavo savo giminės apie malonę, kurią Dievas jei parodė leidžiant tapti motina,  bet susilaukė pagalbos. Marija nelaukė paskatinimo, kad keliautų į kalnus, pas besilaukiančią giminaitę, padėti jai, bet tai buvo jautrios širdies refleksas. Kartais ir mes klausiame save patį kaip pasielgti, kokį sprendimą priimti, o gal užtektų paklausti Šventosios Dvasios, kokia yra Dievo valia, ko Jis tikisi iš mūsų, kad tinkamai pasielgtume ir susilauktume reikalingų malonių, ir būtume pilni autentiško džiaugsmo. GRUODŽIO 21 D. (KV) Pirmasis skaitinys (Gg 2, 8-14)     Klausaus ir girdžiu: mylimasis…read more

Kaip mes, žmonės, esame apriboti ir ne viska galime padaryti, taip Dievui nėra neįmanomų dalykų. Jisai gali ir išgelbėti kiekvieną žmogų, nuolat kantriai ir nepailstamai skatindamas atsiversti ir gyventi pagal Jo valią, gerbdamas asmeninį apsisprendimą. Būnant Amžinuoju Viešpačiu gali įžengti į pasaulio istorijos tėkmę ir tapti žmogumi nenustodamas būti Dievu, o tik uždengiant savo dieviškumą, kuri gali atpažinti tik tas, kuris ir tiki ir mato Jo darbus (vien žinoti darbus neužtenka, nes tada prasideda įvairūs įtarimai). Dievas gali gimti iš Mergelės, kuri ir po gimdymo ir liks Mergelė, bei be…read more

Zacharijas įėjęs į šventųjų šventąjį vietą Jeruzalės šventykloje paaukoti Dievui deginamąją auką pamatė angelą, kuris jam apreiškė, jog Dievas išklausė jo ir jo žmonos ilgai siunčiamus prašymus dėl palikuonio. Deja, dialogas atskleidžia tiesą – Zacharijas ir Elžbieta, maldavo šios malonės jaunystėje, o dabar pagyvenę nesitikėjo Viešpaties intervencijos. Tačiau „Jahvė atsimena” (tai reiškia Zacharijo vardas), nepamiršo jų maldų, bet atsimena ir laukė tinkamo laiko apreikšti savo galią ir garbę. Ar mes prašant Dievą  bet kokios malonės sugebame ištvermingai tikėti ir nepradedame abejoti? GRUODŽIO 19 D. (KV) Pirmasis skaitinys (Ts 13, 2–7….read more

„Nebijok parsivestiti Marijos į namus”, kalbėtis su ja, mokytis iš jos džiaugsmo paslapties, kančios, kuri nėra beprasmė, šviesos, vedančios į šlovę. Nebijok atiduoti jai savo idėjų, planų, problemų, pareigų, „nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios”. Be Jos rūpesčio, jautrumo, buvimo lengvai tampame bedvasiai. Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv. GRUODŽIO 18 D. (KV) Pirmasis skaitinys (Jer 23, 5–8)     „Ateina štai dienos,– tai Viešpaties žodis,– kada aš pažadinsiu Dovydui atžalą teisią. Jisai viešpataus kaip karalius ir elgsis protingai, įves šalyje teisingumą ir teisę. Jo dienomis bus išgelbėtas Judas, ir…read more

Elijas izraelitams buvo svarbus veikėjas, jis buvo laikomas vis dar gyvu, o Jėzaus laikais buvo tikima jo atėjimu. Elijo laukimas persipina su laukimu Mesijo, kuris viską turi atnaujinti savyje. Toks laukimas yra būdinga ir mums, nes kiekvienoje kartoje tikintieji Kristumi laukia jo, ruošdamiesi jį sutikti ne tik švenčiant Kalėdas, bet visų pirma per Paruziją ir išgyvenant tai, kas jiems nutiks anapus, jų pačių mirties akimirką. Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv. II ADVENTO SAVAITĖ (KV) ŠEŠTADIENIS Pirmasis skaitinys (Sir 48, 1–4. 9–11) Elijas – tai pranašas, ugniai prilygęs: jo…read more