3sakiniai

Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą!

Posted by in apmąstymas

Pamoka, kurios Jėzus mus moko šiandienos Evangelijoje, yra labai naudinga ir gyvybiškai svarbi: – pirma, ji padeda mums suvokti, kad nuodėmė egzistuoja, kad esame imlūs blogiui ir kartais negalime jo išvengti; – antra, kad kiekvieną nuodėmę, kad ir kokią didelę žalą būtume patyrę, reikia atleisti ir kad, jei kam nors padarėme ką nors bloga, turime prašyti atleidimo; – trečia, kad ankstesnės pakopos veda į tikėjimo augimą, kuris pasiekia galingo garstyčios grūdo dydį. XXXII eilinė savaitė Pirmadienis Pirmasis skaitinys (Išm 1, 1–7) Pamilkit teisybę, pasaulio valdovai! Tegu jūsų mintys į Viešpatį…read more

Veidmainystė

Posted by in apmąstymas

Viešpats Jėzus šiandien įspėja ne apie žmones, bet apie konkretų elgesį: apie apsimetinėjimą ir elgesį su noru pasirodyti, apie sprendimus, vedančius į nedorą savo svajonių įgyvendinimą ir asmeninės naudos siekimą, slėpimą, pridengtus gražiais žodžiais ir didingais pareiškimais, dažnai priešingais tiems, kurie slepiami. Ir iš tiesų, žmonėms galima meluoti ir juos apgaudinėti, tačiau Viešpats Dievas yra visa žinantis, matantis ir girdintis net tyliausią minčių šnabždesį. Štai kodėl stovėdami Jo akivaizdoje, pavyzdžiui, tylioje ir ramioje maldoje, dažnai grįžtame į atmintį prie tų reikalų, kuriuose nebuvome sąžiningi ir nuoširdūs, prie sprendimų, kuriuos priėmėme…read more

Gyvenimo drąsa

Posted by in apmąstymas

„Obuolys toli nuo medžio nenukrenta” patarlė, tautos išmintis, kuri dažnai yra priminama menkinančiame, kritiškame kontekste, ir mums labai nepatinka, kai jį sakoma prieš mus. Šiandien Jėzus, atrodo, eina būtent šiuo keliu – „Jūsų tėvai, o dabar ir jūs” užsimindamas, kad mes perimame iš savo protėvių daugiau, nei norėtume ar tikėtumės, ir ne taip jau ir skiriamės nuo jų. Šiais laikais, kai net tapo madinga reikalauti iš tėvų atsakomybės už meilę, kurios jie mums nesuteikė, ir už skriaudas, kurias jie mums padarė, verta prisiminti, kad šiandien, būdami suaugę žmonės, mes patys…read more

Vaisiai

Posted by in apmąstymas

Jei Luko evangelijos 9 skyrių padalytume į tris dalis, paskutinė dalis (maždaug nuo 44 eilutės) atskleistų menką Jėzaus mokinių dvasinę būklę. Ir vis dėlto po akimirkos, 10 skyriaus pradžioje, Viešpats išsiunčia 72 iš jų, suteikdamas jiems, be kita ko, galią gydyti ligonius ir išvarinėti piktąsias dvasias, be to, paaiškindamas, kad siunčia juos kaip avis tarp vilkų, o tai neabejotinai pranašauja jų kančias, susijusias su mokinio tarnyste. Tai, pirma, Kristaus pasitikėjimo mokiniais (kurie, kaip prisimename, buvo dvasiškai silpni¹) ženklas, ir, antra, didelio mokinių pasitikėjimo Jėzumi įrodymas, nes jie sutiko išeiti į…read more

Gyvybingai svarbūs ženklai

Posted by in apmąstymas

Tik įstojęs į Pranciškonų ordiną supratau, kad Viešpats Dievas daugeliu ženklų man nurodinėjo, ką privalau daryti gyvenime, ir vedė mane pašaukimo keliu. Konkrečiomis aplinkybėmis susipažinau su Serafiškosios šeimos šventaisiais (šventuoju Antanu, šventuoju Pranciškumi, palaimintaisiais Peru kankiniais, šventuoju Maksimilijonu…), dvasingumo ir gyvenimo būdo bruožais (grupės „Taika ir gėris” kasetės, žurnalas „Broliškas šauksmas”), patyriau daug įdomių susitikimų su broliais, kol galiausiai priėmiau pasiūlymą, kurio nebuvo galima atsisakyti, ir įstojau į Asyžiaus Neturtielio sekėjų gretas. Tačiau šis pasirinkimas nebuvo paskutinis, nes Viešpats Dievas nenustojo man duoti savo valios ženklų – kiekviena diena atneša…read more

Ar turi vestuvinę suknelę?

Posted by in apmąstymas

Man visada kėlė sunkumų tas vestuvinis drabužis, dėl kurio trūkumo vienam iš nustebusių pokylio dalyvių nuplėšiamos ausys – kaip paaiškinti šią ištrauką? Šventasis Augustinas, aiškindamas šį palyginimą, rašo, kad vestuvinis drabužis yra meilė, o šventasis Jeronimas rašo, kad „vestuvinis drabužis reiškia Viešpaties įsakymus ir Įstatymo bei Evangelijos pagrindu atliktus darbus, kurie audžia naujojo žmogaus drabužį. Todėl jei teismo akimirką kas nors, nešiojantis krikščionio vardą, turės ne vestuvinį drabužį, t. y. dangiškojo žmogaus drabužį, bet suteptą drabužį, t. y. senojo žmogaus likučius, tas asmuo tuoj pat bus sudraudžiamas ir jam sakys:…read more

Dievo pirštu

Posted by in apmąstymas

Viešpaties Jėzaus atlikto egzorcizmo liudytojai teigia, kad jis buvo atliktas piktųjų dvasių valdovo galia. Viešpats Jėzus pirmiausia parodo jų kaltinimo absurdiškumą, o paskui teisingai aiškina tai, kas įvyko, nurodydamas, kad tai buvo ne šėtono darbas, bet, priešingai, „Dievo pirštas”, t. y. darbas, kurį pasaulyje atliko pats Dievas. Kartais ir mums atrodo, kad kai kuriuose gyvenimo įvykiuose viskas prarado prasmę, tarsi juos būtų užvaldžiusi piktoji dvasia, tačiau jei tik atversime širdį šiandienos žodžiui, tie patys faktai gali pasirodyti esą „pirštas”, kuriuo Dievas mūsų istorijoje atlieka konkretų išganymo darbą. Apmąstymą parašė br….read more

Nors kartą kitaip

Posted by in apmąstymas

Susitikę draugai kalbasi apie gyvenimą, svarbius dalykus, savo patirtį ir mintis, kartais labai aštriai, kartais lieja ašaras, o kartais su nepaprastu užsidegimu keičiasi įsitikinimais. O Dievas, kiekvieno iš mūsų draugas, dažnai turi tenkintis močiutės paveldėtu ritualiniu papročiu: keturiasdešimt sekundžių, skirtų kasdienėms vaikiškoms maldoms sukalbėti, kurios daugeliui ir taip atrodo per ilgos ir nuobodžios, o Jo atsakymui į jas laiko nenusimato. Dievas patenkintas, ir mes patenkinti… ar tikrai? Gal nors kartą kitaip – gyvai ir gyvybingai; apie gyvenimą ir iš gyvenimo… nes Dievas yra gyvas ir mėgsta įkyruolius! Apmąstymą parašė br….read more

Kas atsitiks

Posted by in apmąstymas

Vakar pasakojimas apie Joną parodė mums Dievą, kuris matė niniviečių darbus („Dievas matė jų darbus,– kad jie nusigręžė nuo piktojo kelio”). Nepaisant to, šiandien Jona išeina iš miesto (galbūt tikėdamasis, kad Dievas vis dėlto atsiųs bausmę, o tokiu atveju geriau būti už miesto ribų), kad pamatytų, „kas atsitiks su miestu”; tik kas gali atsitikti, kai Dievas suteikė atleidimą? Oi, Jonai, Jonai, ar po visų šių savo gyvenimo patirčių vis dar laikaisi įsikibęs savo versijų, įsitikinimų ir požiūrio taškų? O gal atėjo laikas, kad Dievas tave ko nors pamokytų? Apmąstymą parašė…read more

Morta ir Marija

Posted by in apmąstymas

Jėzus lankydamas pas dviejų seserų namuose, ir atsakydamas į vienos iš jų, Mortos, priekaištus Marijai, nei neatmeta būtinumą dirbti ir užsiimti žemiškais reikalais, nei nenori, kad žmogus apsiribotų vien malda pamiršdamas dvasinius reikalus. Viešpats moka jas, o šiandien ir mus, kad viskam yra laikas. Kai esame šalia Dievo, reikia visą savo dėmesį skirti Jam, klausytis Jo žodžių, atverti Jam savo širdį, visu savimi įeiti į asmeninį bendravimą, būvimą ir susivienijimą, o kai turime vykdyti kažkokius darbus, nepamiršdami, jog tai mums skyrė Dievas, netaupyti savo jėgų, gabumų ir laiko. XXVII eilinė…read more