3sakiniai

Tėtis

Posted by in apmąstymas

Jėzus, skelbdamas Evangeliją, ne kartą su didele meile ir pagarba kalbėjo apie Dangiškąjį Tėvą ir net vadino Jį „Abba”, kas reiškia „Tėtis”. Tuo pat metu Jėzus turėjo tėvą pagal įstatymą, kuris nebuvo Jo biologinis tėvas, bet dieviškuoju nutarimu rūpinosi Juo ir Jo motina Marija, nuoširdžiai mylėjo Jį ir Jo motiną bei buvo jiems ištikimas – Juozapą, Jokūbo sūnų. Būdamas teisėtas ir rūpestingas globėjas, kuris mokė Marijos sūnų pamaldumo ir darbštumo, vyriškumo ir atsakomybės, jis tikrai ne kartą girdėjo skambų „tėti”. Šventasis Juozapai, padėk visiems tėvams, taip pat ir dvasiniams ar…read more

Avies pareigos – nepažinti svetimo balso

Posted by in apmąstymas

Dievo avys neturi būti kvailos, žolę graužti ir nekelti klausimų. Šiandienos Evangelija rodo, kad padori Dievo avių kaimenės avis taip pat turi tam tikrų pareigų, turi tam tikrų savybių: – ji klauso Ganytojo, – pažįsta Jo balsą, – nepažįsta svetimo balso. Įdomu, ar patenku į šią kategoriją… – ar geriau pažįstu Viešpaties Jėzaus balsą, ar kokį nors kitą svetimą balsą? Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.   IV VELYKŲ SEKMADIENIS (A/_ABC) (p. 203) Skaitiniai *ABC (203) Apd 2, 14a. 36–41: Dievas jį padarė Viešpačiu ir Mesiju Ps 23, 1–3. 4. 5. 6. P.: Viešpats…read more

Gyvybės duona

Posted by in apmąstymas

Mana, duona ar bet koks kitas žemiškas maistas užtikrina žemišką gyvenimą: suteikia jėgų ir sveikatos, bet negarantuoja amžinojo gyvenimo. Laimingą gyvenimą be pabaigos garantuoja tik TAS, kuris yra gyvybės šaltinis ir pilnatvė ir kuris, nužengęs iš dangaus, dalina amžinybės trupinius, kuriuose slypi gyvybė, – JIS PATS. Iš kur ir koks maistas – ten nueina ir taip gyvena maitinasis. III Velykų savaitė (ABC/KV) Ketvirtadienis Skaitiniai KV (236) Apd 8, 26–40: Pilypas pakrikštija Etiopijos didžiūną Ps 66, 8–9. 16–17. 20. P.: Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą. / Aleliuja. † Jn 6, 44–51: Aš esu gyvoji duona, nužengusi…read more

Dievo įrankis

Posted by in apmąstymas

Apaštalų darbai pasakoja Gerąją Naujieną, jog Viešpats Jėzus prisikėlė iš numirusių ir yra gyvas, jog Evangelija sklinda galingai ir jos negąsdina jokie persekiojimai ar suspaudimai. Ir nors jos nešėjai yra paprasti žmonės, jos skelbiamas liudijimas suteikia jiems drąsos ir galios, o Kristaus liudytojų mirtis ir ženklai tampa naujų krikščionių sėkla. Atminkime, kad, kaip ir apaštalai, taip ir mes galime tapti įrankiu Dievo rankose. Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv. Skaitiniai KV (234) Apd 8, 1b–8: Keliaudami skelbė džiaugsmingąją naujieną Ps 66, 1–3a. 4–5. 6–7a. P.: Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą. / Aleliuja. †…read more

Visa kūrinija atpažįsta savo Viešpatį

Posted by in apmąstymas

Prisikėlęs Jėzus siunčia savo mokinius skelbti Evangeliją visai kūrinijai – įdomu, kad ne tik žmonėms, bet ir „visai kūrinijai”. – ar tai reikalinga ir naudinga gyvūnams, augalams, negyvajai materijai ir t. t.? Žinoma, ne – ji būtina mums, žmonėms, kad vartodami augaliją ir gyvūniją bei naudodami gamtos išteklius nepamirštume, jog visi turime vieną mylintį Tėvą danguje. Kartą šventasis Pranciškus Asyžietis, sužavėtas paukščių giedojimo Viešpačiui, paprašė jų nutilti, nes ir jis norėjo atiduoti šlovę Aukščiausiajam, o pasimeldęs palaimino juos ir pakvietė toliau melstis savo kalba. Panašiai ir šventasis Antanas, kai žmonės…read more

Jėzus Gelbėtojas

Posted by in apmąstymas

Kol Jėzus kalno viršūnėje meldėsi, apaštalai valtyje kovojo su vėju ir ežero bangomis, bet galiausiai Jėzus prisijungė prie jų ir netikėtai jie pasiekė rezultatą – tuoj pat atsidūrė Kafarnaumo krante. Kartais mūsų pastangos ir kovos atrodo beprasmės ir nevaisingos, bet vos tik pakviečiame Viešpatį į savo gyvenimą ir į savo problemas, viskas tampa lengva, paprasta ir net netikėta. Bijome atsisakyti savo jėgų, logikos bei gebėjimų ir pasitikėti Dievu – tačiau Jis vis kartoja: „Tai aš, nebijokite!”.   II Velykų savaitė (ABC/KV) Šeštadienis Skaitiniai KV (227) Apd 6, 1–7: Jie išsirinko septynis vyrus,…read more

Jėzaus mėginimas

Posted by in apmąstymas

Klausdamas Pilypo, Viešpats išbando jį, tuo pačiu ir visus Apaštalus, ir minią, ir mus, kad suprastume, kuo iš tikrųjų pasitikime: savo sugebėjimais ir žemiškais turtais ar Juo. Pirmiausia Jėzus moko, kad žmogus gali daug padaryti, bet ne viską sugeba ir privalo pripažinti savo ribotumą. Antra, Jėzus įrodo, kad Dievas, naudodamasis žmogui jau suteiktomis malonėmis, gali padaryti viską, daugiau, nei žmogus nori, ko jam reikia ar apie ką svajoja.   II Velykų savaitė (ABC/KV) Penktadienis Skaitiniai KV (224) Apd 5, 34–42: Ėjo džiaugdamiesi, kad dėl Jėzaus vardo užsitarnavo panieką Ps 27,…read more

Tikėti

Posted by in apmąstymas

Ar tikėti reiškia kasdien bent trumpai pakalbėti maldas, kas sekmadienį nueiti į bažnyčią, tinkamu laiku priimti sakramentus, nieko nenužudyti nei nieko neapvokti? Viskas tai gera ir to laikytis reikia, bet tikėti tai kiek daugiau – tai tikėti Dievo pasakytais žodžiais, pasitikėti Viešpaties sukurtu ir pasiūlytu mano gyvenimo planu, bendradarbiauti su Dievo malone ir pasiruošti prarasti, žiūrint žmogiškai, ilgėtis amžinybės, nors atrodo ji labai nereali. Amžinybė yra labiau reali negu tamsos ir nuodėmės karalystė, gyvenimas lyg mirusio, nes be Dievo.   II Velykų savaitė (ABC/KV) Ketvirtadienis Skaitiniai KV (222) Apd 5, 27–33: Mes esame…read more

Dievas ir aš

Posted by in apmąstymas

Viešpats Dievas tiesiog myli kiekvieną žmogų – be galo, be ribų, ir net siunčia savo viengimį Sūnų, kad atpirktų dažnai nedėkingą nusidėjėlį. Jis suplanavo ir ištikimai vykdo išgelbėjimo planą, ir taip daro nepriklausomai nuo to, ar žmogus priima, ar atmeta Jo dovanas. Dievo Meilės priėmimas ir bendradarbiavimas su ja garantuoja vaikščiojimą šviesoje, džiaugsmingą gyvenimą ir laimingą amžinybę; jos atmetimas – vis didesnę tamsą, nenumaldomą, bet teisingą teismą ir neatšaukiamą pasmerkimą. Pasirinkimas yra individualus dalykas, tačiau apie tai būtina kalbėti, nes kiekvieno nuo Viešpaties ir Jo Meilės nutolusio žmogaus yra tiesiog…read more

Nematomas pagalbininkas

Posted by in apmąstymas

Neregimo oro judėjimą, vėją, kylantį dėl slėgio skirtumų, nematome, bet aiškiai matome efektus ir vietas kur pūtė vėjas – jei stichija buvo stipri, galime pamatyti net nuverstus medžius ar didelius daiktus, jei buvo švelni, galime tik pajausti gaivų orą.  Kai žmogus leidžia būti Šventosios Dvasios vedimas, nors Jos pačios nemato, dara neįprastus ir žavingus darbus. Pats nesupranta, kaip jam pavyksta pakelti sunkumus, spręsti nesprendžiančias problemas, nugalėti nenuveikiamus priešiškumus. II Velykų savaitė (ABC/KV) Antradienis Skaitiniai KV (217) Apd 4, 32–37: Turėjo vieną širdį ir vieną sielą Ps 93, 1ab. 1c–2. 5. P.: Viešpats – Valdovas, apsisiautęs…read more