3sakiniai

„Visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai…” Ne tik pamaldžiomis mintimis ir gerais darbais, ne tik tada, kai malonės krinta tirštu lietumi iš dangaus, kai viskas atrodo lengva, bet ir ištverme, tvirtumu, pakeliamais įžeidimais ir naštomis, viskuo, kas konkrečioje situacijoje tarnauja gėriui ir meilei. Kiekviena situacija, kiekviena aplinkybė yra palaiminimo ir tarnystės vieta. Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv. XI eilinė savaitė Pirmadienis Skaitiniai E1 (148) 2 Kor 6, 1–10: Mes pasirodome Dievo tarnai Ps 98, 1. 2–3ab. 3cd–4. P.: Savo išganymą Viešpats apreiškė. † Mt 5, 38–42: Aš jums sakau: nesipriešink piktam žmogui Pirmasis skaitinys…read more

Kartą skaičiau, manau, kad tai buvo vieno rabino komentaras, kad pirmajame skaitinyje minimas vaizdinys, kaip Dievas neša žmogų ant erelio sparnų, vaizduoja Dievą, kuris ne tik veža mus per pavojingas vietoves, bet ir prisiima galimą pavojų – jei žmogus sėdi ant erelio nugaros, priešo strėlės jo nepasieks, jos sustabdys to erelio krūtinė. Paulius nenaudoja metaforos, bet aiškiai sako: Kristus mirė už mus. O Matas paaiškina, kokiais motyvais tai padarė: Kristus pasigailėjo mūsų, nes atrodome kaip penki šimtai vargų, kaip avys be piemens… Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv. XI…read more

Visi tie, kuriuos Viešpats Jėzus pakvietė ateiti pas Jį atsigaivinti, patiria pasikeitimą: skausmas vis dar skauda, nuovargis nesumažėja, problemos neišnyksta kaip muilo burbulas, bet, radę Jo Širdyje stiprybės, motyvacijos ir paguodos šaltinį, jie pradeda gyventi pažadėtu Dangumi. Problemos, kurios buvo maištingos, praranda kartumą ir tampa saldžios, supantis pasaulis nebėra kankinantis priešas, bet galimybė tvirtėti ir augti, o kova su pagundomis, silpnybėmis ir blogiu pagaliau gali baigtis pergale. Taigi, Viešpaties kvietimas yra pažadas ne išlaisvinti nuo sunkumų ir vargų, bet padėti nuolatinėje kovoje dėl asmeninio nuolankumo ir širdies romumo. Skaitiniai *ABC (344)…read more

Bausmė ir atlygis, dangus ir pragaras, teisingumas – kaip senamadiška!!! Ar šiuolaikiniame pasaulyje dar yra vietos šiems kiek primirštiems žodžiams? Ir kodėl mes juos pamiršome – todėl, kad tylime, todėl, kad taip kalbėti netinka, nes galime ką nors įžeisti. O neduok Dieve… kad kas nors būtų paliestas tiesos, įžeistas tiesos, pervertas tiesos, tačiau „tylintis krikščionis” yra oksimoronas, panašus į „šiltus ledus” ar „laisvus santykius”. Tačiau krikščionis, kuris savo gyvenimu nepatvirtina to, ką sako, yra vėjo nešamas debesis ir užtenka vieno žvilgsnio, kad viskas būtų aišku – iš jo lietaus nebus…….read more

Fariziejai, pasitikintys savo sugebėjimais, nori patikti žmonėms, todėl viską, ką jie daro, daro tam, kad būtų jų gerbiami. Turtingieji pasitiki, kad savo pinigais nusipirks net Dievo palaiminimą ir apsaugą nuo blogio, nors patys nevengia blogio, o juo labiau su juo nekovoja. Našlė, kurios padėtis yra pati sunkiausia, visiškai pasitikėdama Dievu, aukoja auką, kurios vertė nėra materialinė bet dvasinė, todėl tik ją vieną Viešpats įvertino ir pagyrė. Tad kuo pasitiki tu? IX eilinė savaitė Šeštadienis Skaitiniai E1 (131) Tob 12, 1. 5–15. 20: Grįžtu pas tą, kuris mane siuntė. Jūs garbinkit Dievą Tob 13,…read more

Tobitas troško išgydymo – regėjimo, bet dar labiau džiaugėsi pamatęs grįžusį namo sveiką sūnų su žmona. Kai žmogus yra susinervavęs, nuliūdęs ar prislėgtas, tikisi nusiraminimo, tačiau jis dar labiau džiaugiasi, kai artimas rodo jam tikra meile (agapė) ir jis pats laisvai atsako tuo pačiu. Nusidėjėlis nori išsilaisvinimo iš kaltės ir blogio pančių, bet jo svajones pranoksta Dievo gailestingumas, kuriame kartu su atleidimu jis gauna ir patį Dievą. IX eilinė savaitė Penktadienis Skaitiniai E1 (129) Tob 11, 5–15a: Jis buvo mane nubaudęs, jisai manęs ir pasigailėjo: Štai aš regiu savo sūnų Ps 146, 1–2….read more

Ne sausos taisyklės ir šalti įstatymai, bet Dievo balso klausymasis ir noras vykdyti Jo valią – tai pagrindinė žmogaus užduotis ir receptas, kaip pasiekti žmogiškumo pilnatvę. Tas, kuris klausosi Viešpaties, žino, kad kito Dievo nėra, kad niekam kitam neprivalo ir negali atiduoti šlovės ir kad, Jo meilės skatinamas, nepaisant savo nuodėmingumo, trapumo ir nepastovumo, gali Jį mylėti. Tas, kuris klausosi Viešpaties, taip pat žino, kad rodyti meilę kitam žmogui patinka Dievui, ir geba mylėti. Tas, kuris klausosi Viešpaties, taip pat žino, kad visišką asmeninę laisvę ir savo žmogiškumo viršūnę pasieks…read more

Dieviškieji dalykai, apie kuriuos moko Viešpats Jėzus, pavyzdžiui, apie visuotinį mirusiųjų prisikėlimą, pranoksta žmogaus pažinimo galimybes. Todėl visai nestebina, kad, bandydami suprasti Evangeliją, taikome jai savo žmogiškąją svorių, matų ir vertinimų sistemą ir darome išvadas, kurios, kaip ir pas sadukiejus, yra už mūsų proto galių. Tuo tarpu prieš Dievo Tiesą reikia atsiklaupti, prašyti Šventosios Dvasios apšviestų širdies akių, geros nuojautos ir, žinoma, tikro tikėjimo malonės, kuri vienintelė gali padėti suprasti Dievo dalykus. Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv. IX eilinė savaitė Trečiadienis Pirmasis skaitinys (Tob 3, 1-13. 16-17a)    …read more

Kaip Jėzus atpažino ir parodė vyriausiųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir vyresniųjų veidmainystę (žr. vakarykštę Evangeliją), taip ir šiandien Jis neleidžia sau įsitraukti į fariziejų netikros realybės kūrimą. Jei būtų įsakęs mokėti mokestį Cezariui, būtų praradęs autoritetą tarp žmonių, o jei būtų uždraudęs mokėti mokestį okupantui, jie būtų galėję lengvai apkaltinti ir nuteisti Jį už kurstymo maištauti. Tačiau Jėzus siekia ne savo naudos, bet tiesos. Ant pinigų yra žemiškosios valdžios atvaizdas, o ant žmogaus sielos – Dievo atvaizdas. Tad kieno yra žmogus ir kam jis turi atsiduoti į rankas? IX eilinė…read more