3sakiniai

Kadangi Dievas atidavė žemę mums valdyti, t. y. rūpintis ja ir atsakingai ją naudoti, galime grožėtis pasaulio kampeliais, žavėtis sutiktais žmonėmis, domėtis istorija, gilinti mokslo žinias, tačiau tai negali būti vienintelė mūsų svajonė, mūsų gyvenimo esmė ir visų mūsų veiksmų tikslas. Visi šie dalykai yra trumpalaikiai ir neišpildo žmogaus didžiausio ir brangiausio troškimo peržengiančio amžinybės ribas. Tiltas tarp žemės ir dangaus yra ištikimas sekimas Jėzumi, o raktas į amžinybę – kasdien imti ir nešti kryžių. DIENOS PO PELENĖS (KV) KETVIRTADIENIS Skaitiniai KV (115) Įst 30, 15–20: Šiandieną aš tau pateikiu palaimą ir…read more

Kad neprarastume nė vienos dienos, gavėnios pradžioje Evangelija mums pasakoja apie tris dalykus, naudingus šiuo laikotarpiu: pasninką, išmaldą ir maldą, kurie nėra savitiksliai, bet padeda mums priartėti prie Dievo ir pagilinti dvasinį gyvenimą. Pasninkaudami atsisakome ko nors gero, kas mums priklauso, bet nėra mums būtina, – sutaupome tam tikrą materialinį turtą, laiką ar jėgas, kurias turime skirti ne savo naudai, bet padėti kitiems ir panaudoti jų poreikiams, o kad nepultume į puikybę, dar privalome atsistoti Viešpaties akivaizdoje ir padėkoti Jam už įkvėpimą tai daryti, už jėgas tai atlikti ir už…read more

Šiandien pats Viešpats pasakė, kad iš meilės žmogui Jis pasiryžęs kentėti ir net atiduoti savo gyvybę, kad nuodėmingas žmogus vėl taptų Jo vaiku. Labai įdomu sužinoti, apie ką Dievas galvoja, ką planuoja, kas sukasi Jam galvoje, ypač kai  žinome, kad mes dažniausiai galvojame apie save, kaip pasirodyti ir ką padaryti, kad būtume pirmesni, svarbesni ir viršesni negu kiti. Pasak šiandienos Evangelijos, vienintelis būdas nugalėti puikybę ir išdidumą bei išsiugdyti nuolankumą – nustoti žiūrėti į save, pradėti tarnauti artimui ir besąlygiškai pasitikėti Dievu, kaip vaikas pasitiki savo tėvais.   VII eilinė…read more

Kai meldžiamės, paprastai prašome Dievą konkrečių žemiškų dalykų: sveikatos, laimės šeimoje, sėkmės moksluose, glaudaus ir veiksmingo bendradarbiavimo darbo kolektyve, laimingų kelionių, gero oro, taikos pasaulyje… Tačiau Viešpats nėra stebukladarys ir ne tiek išpildo mūsų norus, kiek dėl to, kad mus myli ir rūpinasi mumis, suteikia mums daug daugiau malonių. Jei priimtume tik tas dovanas ir Jo intervencijas, kurių prašome, apribotume Jo meilę. Drąsiai prašykime nepaprastų dalykų, nes Dievas yra neįmanomų dalykų specialistas. Tai patyrė šios dienos Evangelijos tėvas, kuris, prašydamas savo vaiko išgydymo, suprato, kad jam pačiam reikia tikėjimo sustiprinimo….read more

Pastaruoju metu, kai girdžiu Evangelijos ištrauką, kuri šiandien skamba liturgijoje, mane pribloškia žodžiai „tu”, „tavo” ir pan. Evangelijoje sakoma, kad aš esu tas, kuris turi pamiršti kerštą, aš esu tas, kuris turi pasisveikinti su nemandagiu, aš esu tas, kuris turi atsukti kitą skruostą, o ne mano močiutė; kad aš esu tas, kuris turi atiduoti savo kailį, o ne Lietuvos Caritas; kad aš esu tas, kuris turi nueiti dar 1000 žingsnių, o ne mano šuo. Evangelija nesako, ką turėčiau galvoti apie tai, ką turėtų daryti mano artimas, mano brolis, mano kaimynas,…read more

Kai Petras, Jokūbas ir Jonas kopė į kalną, kur turėjo įvykti Jėzaus atsimainymas, jie net neįsivaizdavo, kas jų laukia ir ką jie pamatys – tikrovė tikrai pranoko jų vaizduotę ir lūkesčius: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome”. Ir kai jie nusileido nuo to kalno, taigi nebematė Jėzaus, Mozės, Elijo šlovės, nebegirdėjo Tėvo balso, jiems vėl liko tik tikėjimas. Esi mokinių situacijoje, kurie jau apačioje, po kalnu, iš naujo patenka į sunkumus, nemalonius išgyvenimus, tiesiogiai negirdėdami Dievo balso ir nematydami apčiuopiamų ženklų, bet saugo Jo veikimą tikėjimo…read more

Babelio bokšto statytojai imasi šio darbo tiesiogine prasme norėdami „išgarsėti” ir taip įgyti didybės reputaciją pasaulio akyse, tačiau Viešpats Dievas jų siekius paverčia griuvėsių kalnu. Kita vertus, tas, kuris gavo „didžio vardo” pažadą, buvo Abraomas, patikėjęs, kad Dievo pašaukimas nepriklauso nuo jo nuopelnų, ir taip tapęs didžios tautos tėvu ir, žvelgiant giliau, visų tikinčiųjų tėvu. Jei šiandien susiduriate su pasirinkimu, ar kurti savo vardą šiame pasaulyje, ar sekti balsu To, kuris vietoj didybės įrodymų tikisi tik tikėjimo savo laisva meile, prisiminkite, kad renkatės tarp griuvėsių kalno ir didžiųjų Dievo pažadų…read more

Kurdamas pasaulį ir žmogų, Dievas džiaugėsi geru savo meilės darbu – deja, netrukus harmonija baigėsi. Po tvano, sunaikinusio visą kūriniją, išskyrus Nojaus šeimą ir arkoje pasislėpusius gyvūnus, Viešpats sudarydamas sandorą, pažadėjo daugiau niekada nesunaikinti visos žemės ir visų gyvų būtybių. Kai nuodėmė vėl viską sunaikino, Dievas nusprendė atsiųsti savo viengimį Sūnų, nes tikėjosi, kad Jis viską atstatys ir sutaikins visą kūriniją su dangiškuoju Tėvu. Ar kartais nenorime, kaip bandė padaryti Petras, pasipriešinti Dievo planams ir sutrukdyti Jėzui mus išgelbėti? Visiškai neblogas klausimas Šios dienos šventei. Sveikinu su Lietuvos valstybės atkūrimo…read more

Mūsų gyvenimas nesikeičia viena minute, akimirksniu, staigiai. Naujai kokybei paprastai reikia laiko, kad ji įsigalėtų, įsitvirtintų, sutvirtėtų. Visos transformacijos paprastai vyksta procese, lėtai, bet veiksmingai, kaip ir atsivertimas, kai leidi Dievui veikti tavo gyvenime. Apmastymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv.   VI eilinė savaitė Trečiadienis Skaitiniai E1 (80) Pr 8, 6–13. 20–22: Apsižvalgęs pamatė, kad žemės paviršius štai buvo išdžiuvęs Ps 116, 12–13. 14–15. 18–19. P.: Tau, Viešpatie, padėkos auką aukosiu. † Mk 8, 22–26: Neregys tapo sveikas ir viską ryškiai matė Pirmasis skaitinys (Pr 8, 6–13. 20–22) Praslinkus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos…read more

Šiandien Evangelijoje Jėzus paprastai siunčia misionierius. Nėra nė žodžio apie pasirinkimą, pasiruošimą, niekas nepasirūpino įrankiais; priešingai kalbama apie pavojų, nesaugias aplinkybes, nedėkingumo atvejus ir pareigą nepaliaujamai skelbti RAMYBĘ. Keista – jokios karjeros, jokio konkretaus atlyginimo, jokios garbės, o taip dirbo Jėzaus mokiniai per visus amžius, tarp jų šv. Paulius ir Barnabas, šios dienos globėjai Kirilas ir Metodijus, šv. Antanas Paduvietis, šv. Motina Teresė ir kiti į pasaulio istoriją įrašė savo pasiaukojimą. Ar šiandien tokių nereikia, ar šiandien tokių yra?   Vasario 14 d. Šv. Kirilas ir Metodijus (S) Skaitiniai Š (48:…read more