3sakiniai

Užkietėjusią ir abejingą teisėjo širdį suminkštino atkaklus vargšės našlės, visiškai nepažįstamos moters, su kuria „verslas” nežadėjo nei uždarbio, nei prestižo, prašymas, vienintelis argumentas. Jautri ir mylinti Viešpaties Dievo Širdis, nukreipta į mus, savo kūrinius, mylinti savo vaikus, nepriklausomai nuo jų ištikimybės, šventumo ar nuodėmingumo, visada yra pasirengusi išklausyti maldą ir skubėti į pagalbą kiekvieno iš mūsų kasdieniame gyvenime. Daugybė argumentų, kuriuos surandame Šventajame Rašte, kad Viešpats Dievas pasirūpintų mumis, reikalingi ne tam, kad Jį įtikintų, bet kad parodytų mums Jo atsidavimą. Įdomu, kiek argumentų man reikia, kad mylėčiau Viešpatį Dievą,…read more

Viešpats Jėzus, kalbėdamas apie paskutiniąją pasaulio dieną, nurodo, kad tai bus eilinė darbo, pamokų, poilsio ir šeimyninio gyvenimo diena, tokia pat eilinė, kaip ir visos kitos, tokia pat panaši į kitas, kaip ir šiandien. Ar tai turėtų mane išgąsdinti, ar turėčiau daryti ką nors kita? Ne! Tai, ką dariau, jei tai buvo gera ir atitiko Dievo valią, turiu daryti ir toliau, o tai, ko nedariau, nes tai nuodėminga ir griauna santykius su Dievu, turiu toliau vengti. O šios paskutinės dienos nuostabumas ir stebuklingumas prasidės tik tada, kai Viešpats nepaliks manęs…read more

Pirmasis Jėzaus atėjimas vyko slėpinyje (lot. misterium) ir buvo paženklintas Jo nusižeminimu, kančia ir auka už nuodėmingus žmones. Antrasis Dievo Sūnaus atėjimas žemiškojo laiko pabaigoje įvyks atvirai ir šlovingai, kad visų žmonių darbai ir veiksmų motyvai taptų visiems žinomi ir teisingai įvertinti. Tarp šių dviejų Kristaus apraiškimų yra dar vienas, kuris tęsiasi tarp mūsų ir yra vadinamas Dievo karalyste – sakramentiniu buvimu ir valdymu įsakymuose. Jis tuo pat metu yra ir visiems prieinamas, ir paslėptas, nes vyksta žmogaus sieloje dėl jo individualaus sprendimo. Toks žmogus ne tik nebijo, kad laikų…read more

Jėzaus Kristaus Mistinis Kūnas – tai Bažnyčia, kurios Galva yra pats Išganytojas, o nariais yra Jo brangiausiu Krauju įgyti ir atpirkti nusidėjėliai, dabar galintys tapti šventaisiais. Galva ir visi, nors skirtingi, nariai yra taip glaudžiai susivienije, jog Bažnyčios tikėjimų tiesos – dogmos – išlieka nepakeistos ir neiškraipytos, nariai nors nuodėmingi nuolat turi galingą Gailestingumo šaltinį duodantį dvasinių jėgų nugalėti blogį ir nesuteptais nuodėmėmis veržtis šventumo link.  Todėl Bažnyčia, kitaip negu bet kokia organizacija, įmonė, valstybė ar žmogaus sumanymas, egzistuoja per amžius; aiškus ženklas, kad yra Dievo sukurta, gaivinama ir vedama….read more

…, kuris, net toks mažas, kaip garstyčios grūdelis, turi didžiulę galią padaryti neįmanomus dalykus įmanomus, bet ne „minties galia”, kažkokia telepatija ar telekineze, o išmintingu pasirinkimu ir atkaklumu siekiant gėrio, t.y. tvirtumu. Autentiškas tikėjimas auga link vilties, kuri taip laukia pažadėtųjų dovanų, kad įveikia visus sunkumus, atleidžia visas skriaudas ir gali liudyti šiuos pažadus, nors pati jų niekada nematė. Toliau tokia viltis išauga į meilę, kuri nuodėmę laiko tokia bjauri, kad nenori nei pati jos daryti, nei pritarti kitų nuodėmei.   Skaitiniai Tit 1, 1–9:  Ps 24, 1–2. 3–4ab. 5–6….read more

Ir jei nebūtų prisikėlimo… tada mes tikriausiai šiek tiek kitaip išgyventume laidotuves – nes atsisveikinimas būtų „amen”, amžinai, nes viskas baigta, žmogaus nebėra, jo nebėra, niekas jo daugiau niekada nepamatys, niekas jo nesutiks, jis nuėjo į žemę, į žemę amžiams, kirminai jį suėda, ir viskas. Ir jei nebūtų prisikėlimo… tada turėtume gyventi kitaip, nes po to nieko neliks, turime gauti kuo daugiau, sugrėbti kuo daugiau, kuo geriau, kuo greičiau, jau dabar. Šiandienos skaitiniai rodo, kodėl mes gyvename ir mirštame kitaip – su viltimi, su ramybe, su keista ramybe, nes mumyse…read more

Žodžiai, kuriais šeimininkas giria savo turtą išeikvojusį prievaizdį, skamba keistai; dar labiau nesuprantama logika, kai prievaizdis paperka skolininkus šeimininko turtu, kad šie priimtų jį savo turto valdytoju. Tačiau jei pagalvojame, kad šeimininkas tai Dievas, Kūrėjas, malonių Teikėjas ir Išganytojas, o tarnas – tai kiekvienas iš mūsų, akivaizdu, kad Viešpats nesidžiaugia, kai švaistome Jo dovanas, talentus, laiką pramogoms ar malonumams, bei džiaugiasi, kai naudojame Jo dovanas kitų labui. Taip pat ir žmonės, kuriuos nuskriaudėme, patyrę mūsų gerumą, nebenori prisiminti blogų dalykų, bet pradeda mumis pasitikėti. Skaitiniai Fil 3, 17 – 4,…read more