3sakiniai

Vargas, tau!

Posted by in apmąstymas

Labai dažnai ir lengvai vertiname kitus, teisiame ir smerkiame net už menkiausius trūkumus ir netobulumus. Tuo pat metu labai lengvai save pateisiname ir randame šimtus argumentų, patvirtinančių, kad negalėjome pasielgti kitaip. Tačiau Jėzus griežtu ir grėsmingu „BIADA” išmuša mus iš iliuzijų, nes galvoja apie mūsų ateitį, mūsų amžinybę. Griežti Dievo žodžiai, kaip šaltas dušas, skirti ne pykčiui, liūdesiui ir nutolimui nuo Amžinojo, bet apmąstymams, atsivertimui ir giliam pasitikėjimui Dievu. Skaitiniai Job 38, 1. 12–21; 40, 3–5:  Ps 139, 1–3. 7–8. 9–10. 13–14ab. † Lk 10, 13–16: 

Mačiau tave

Posted by in apmąstymas

Aš tave mačiau… Dažnai kažkur „užnugaryje” nešiojamės įtarimą, kad Dievas iš tiesų mus stebi tarsi „Didysis šnipas”, tykantis mūsų nuopuolių ir nesėkmių. Tuo tarpu šiandien girdime – štai tikras izraelitas, kuriame nėra apgaulės. Taigi, jei iš tiesų tikėtume, kad Dievas visada žvelgia į mus geromis akimis, ieško mumyse gėrio, atskleidžia ir pabrėžia gėrį mumyse, ar tai nepakeistų mūsų gyvenimo? Argi ji nebūtų labiau persmelkta ramybės ir paprasto džiaugsmo žinant, kad yra kažkas, kas mato mane tiesoje? Kas mus stabdo? Evangelija – tai ne pasakos iš 1001 nakties, bet pats tikriausias…read more

Sek paskui Mane!

Posted by in apmąstymas

Jėzus šaukia visus žmones, t.y. mus visus, kad sektume Juo, tačiau kiekvienas mūsų yra skirtingas, todėl gauna skirtingą pašaukimą ir skirtingai žiūri į tą pašaukimą. Vienas, išgirdęs ne žodžius, bet vidinį įkvėpimą, gali norėti eiti su Jėzumi, bet savo pritarime mato galimybę padaryti karjerą, padidinti turtą ar surasti prestižą kitų akyse. Antras, gali norėti ir būti su Jėzumi ir dar tęsti iki šiol gyvenama gyvenimą. Kitas, pašaukime gali įžvelgti kažko gero ir svarbaus praradimą, visko atsisakymą, pasiaukojimą, vien liūdesį, niūrumą ir kančią. Tačiau pašaukimas – tai nuolatinio ryšio su Jėzumi…read more

Seni ir nauji

Posted by in apmąstymas

Jėzus kalbėdamas apie Dangiškąją Karalystę kviečia kiekvieną žmogų, tai reiškia ir mane ir tave, semti iš malonių lobyno, kokį Dievas mums davė. Ar tai būtų pirmoji patyrtis tikėjimo dalykuose, vaikiškių poterių kalbėjimas, kurių mokė mama ar močiutė, ar sąmoningas sprendimas priimti sakramentus, tarp jų sutvirtinimas, ar tai būtų visiškiai nesenai įvykusios situacijos, kuriose reikėjo išsižadėti savęs dėl Jėzaus, priimti kažkokį skausmą kaip auka vienijanti su Išganytoju, ar nusižeminimas ir būtinumas atsiprašyti, nors jokios kaltės neturėjai. Kiekviena akimirka tai Dievo išminties pamoka – nesekti pasaulio pripažinimo ir netrypti kitus kopdamas karjeros…read more

Viskas, kas brangu

Posted by in apmąstymas

Kalbėdamas apie brangius ir svarbius dalykus, prisimenu daktaro Raviko, E. M. Remarko „Triumfo arkos” personažo, žodžius, kad viskas, ką galima įsigyti už pinigus, iš tikrųjų yra labai mažai verta. Taigi tai, kas vertinga pasaulio akyse: perlai, deimantai, turtai ir rūmai, bus niekas, palyginti su tuo, kas vertinga pagal Evangeliją. Ką pasirinksi? Apmastymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv. Skaitiniai E2 (243) Jer 15, 10. 16–21:  Ps 59, 2–3. 4–5a. 10–11. 17. † Mt 13, 44–46: 

Ką nešioji?

Posted by in apmąstymas

Kristoforas – vieno šiandienos šventųjų globėjų vardas reiškia „Kristaus nešėjas”. O ką, savo žodžiais ir elgesiu, nešioju kitiems? Ar su besąlygiška meile skleidžiu Jėzaus kvapą, visišką pasitikėjimą  Dangiškuoju Tėvu, tikėjimą, kad viskas baigsis gerai, nes to nori Visagalis Viešpats, ar veikiau savo „ego” su dideliais lūkesčiais dėl tikrovės ir menku pasitenkinimu ja, kuris užkrečia negatyvumu ir skundais? Antras šios dienos globėjas, Jokūbas Apaštalas, yra piligrimų globėjas. Ar esu tas piligrimas einantis per pasaulį, kuris liudyja Dievą globojantį savo trapus mokinius, bet patikėjusį jiems lobį – savo meilę ir malonę nugalinčias…read more

Posted by in apmąstymas

Šiandienos Evangelijoje apie tai, kaip melstis: Viešpats Jėzus moko maldos „Tėve mūsų”, o paskui pasakoja palyginimą kaip būti įkyriam. Biblijoje vartojamas žodis „ἀναίδεια – anaideia”, gali būti kartais verčiamas skirtingai: „trukdymas”, „nemalonus reikalavimas”, „begėdiškas reikalavimas”, „primygtinis reikalavimas”, ir būtent pastarieji vertimai yra artimiausi originalui. Todėl Viešpats Jėzus kviečia mus maldoje žengti šiek tiek toliau, nei elegantiškai su Dievu derėjosi Abraomas: Jis kviečia mus elgtis kaip neišauklėti, nesigėdinti, daryti tai, kas nedera; begėdiškai priekabiauti, derinti primygtinumą su tam tikru įžūlumu ir nekultūringa drąsa, ypač šiuo atveju, kai prašome Tėvą Šventosios Dvasios!…read more

Negyvenu, nors gyvenu

Posted by in apmąstymas

Kai šventasis Paulius sužinojo, kad Jėzus jį atpirko iš nuodėmės vergijos, jis sušuko: Dabar jau nebe aš gyvenu, bet gyvena manyje Kristus. Žinoma, tai nereiškia, kad Viešpats Jėzus padarė taip, jog Pauliui nebereikia valgyti ir naudotis skrandžiu ar žarnynu, nebereikia kvėpuoti ir naudotis plaučiais – Paulius tebegyvena gyvenimą kūne, bet tai jau kitoks gyvenimas, naujas gyvenimas, nes jis turi aiškų tikslą – dangų su Jėzumi. Tikėjimo dėka Paulius žino, kad Viešpats jį pamilo, kad jis yra šalia ir palaiko, maitina, girdo, kaip vynmedis palaiko šakų gyvybę; tie patys pažadai, ta…read more

Pamatyti, girdėti, pajausti ir …

Posted by in apmąstymas

Tai, kad viskas, ką matome, girdime, jaučiame, atrandame apie pasaulį ir jo turtingą įvairovę, yra Viešpaties Dievo, kuris nori matyti mus laimingus, dovana. Tačiau toks džiaugsmas yra dar didesnis ir pilnesnis, kai sugebame atpažinti Kūrėjo duotą konkretaus kūrinio tikslą ir prasmę: kai matome, jog saulė šviečia ir šildo, girdime, jog paukščiai gieda, jaučiame, jog akmuo yra kietas, patiriame Viešpaties gailestingumą ir mėgdžiojame Jį atleisdami savo kaltininkams… Kad šis tobulas džiaugsmas nesprogtų kaip muilo burbulas, reikia trijų dalykų: pirma, nekeisti daiktų prigimties, pavyzdžiui, nedaryti šakės iš adatos arba agurko nevadinti bananu;…read more

Sėti, sėti, sėti ir sėti – visur ir nuolat

Posted by in apmąstymas

Kaip sėjėjas išėjo sėti ir nesustoja, kol pasėja visą žemę, taip Dievas nuolat kalba kiekvienam iš mūsų ir nuolat rūpinasi, kad girdėtume Jo žodžius, atpažintume Jo balsą, žinotume Jo valią ir ištvermingai laikytumės Jo malonės. Kaip sėjėjas sėja grūdą ir ant kelio, ir tarp erškėčių, ir ant akmenų, ir ant derlingos dirvos – visur tą patį, kokybišką ir gausų – taip ir Dievas kiekvienam iš mūsų turi tą patį stiprų ir tyrą Žodį, guodžiantį, apvalantį, saugantį, pamokantį ir guodžiantį. Kaip sėjėjas kantriai laukia derliaus ir tikisi, kad jokios išorinės sąlygos…read more