3sakiniai

Du Jėzaus mokiniai keliaudami į Emausą išgyveno tikėjimo kelio sutvirtinimą, kurio etapai yra šitie: nusivylę dėl neišpildytų svajonių apie politinį ir vien žemišką laisvę garantuojantį Mesiją nusprendė sugrįžti į namus; prie keliautojų prisijungia KITAS, NEPAŽĮSTAMASIS, kuris išmano Raštus ir išmintingai aiškina Senojo Testamento pranašystes (atrodo, kad dar keleta įdomių dalykų galėjo papasakoti, nes buvo pasiruošęs toliau keliauti); Nepažįstamasis-Prisikėlęs Jėzus apreiškia save aukodamas Eucharistiją, o mokiniai atpažįsta Jame Mesiją, ne iš pakartotinų ženklų (jie nedalyvavo Paskutinėje vakarienėje), bet iš meilės; Įdomu, kad vien Žodžio neužteko sutvirtinti tikėjimą, reikėjo dar Sakramento; ar…read more

Kai žmogus daro tai, ką jam siūlo piktasis, atmeta vertybes, dorybes ir patį Dievą bei patenka į velnio rankas – tada visiškai praranda savo laisvę ir tapatiškumą, nei nedaro ko nori ir yra nesavas. Jei žmogus nepripažins savo klaidos – nuodėmės ir nešauks Viešpaties gailestingumo ir pagalbos liks tokioje apgailestingoje padėtyje, bet jei tik nuolankiai nukreips savo mintis į Dievą viskas apsiverčia aukštyn kojom – žmogus tampa laisvas ir laimingas. Dievo meilės ir išlaisvinimo dovana savo galingumo skatina ištvermingai ir nuolat budėti prie Viešpaties, nors rankomis negalima Jį paliesti, ausimis…read more

Judo išdavystė, Petro išsižadėjimas (po jo drąsių pasiryžimų mirti už Mokytoją), kitų mokinių, kurie buvo tarsi vaikai, pasiklydę migloje, elgesys – viso to užtenka, kad nuleistume rankas, iškeltume baltą vėliavą ir paskelbtume visam pasauliui: „Man gana!” Galbūt panašiai galime suprasti pirmojo skaitinio žodžius: „Veltui aš stengiaus, tuščiai ir bereikal jėgas eikvojau.”. Tačiau už išdavystės, neigimo ir liūdno Jėzaus klausančių minių abejingumo, po gaidžio giedojimo, yra kažkas daugiau: yra Tėvas, kuris, jei Jis yra Tas, kuo apsireiškia, yra istorijos Viešpats, ir būtent Jo rankose yra ateitis; ji nepriklauso nei nuo išdavystės,…read more

Kai Viešpats Jėzus pareiškė esąs lygus Tėvui, jo klausytojai reagavo dvejopai. Vieni klausėsi jo mokymo ir žingsnis po žingsnio atpažino jame gyvąjį Dievą, kiti tokius teiginius laikė piktžodžiavimo nuodėme, už kurią reikėjo bausti užmėtymu akmenimis. Jei šiandienos Evangelijoje kalbama apie pastaruosius, galbūt ne todėl, kad galėtume pasmerkti visus tuos, kurie rankoje laiko akmenį paruoštą kovoti prieš tikėjimą, bet tam, kad galėtume su meile susimąstyti, kas lėmė, kad šis akmuo atsidūrė jų rankoje, ir padėti jiems jį išmesti. Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv. Skaitiniai Jer 20, 10–13:  Ps 18, 2–3a….read more

Jėzaus atnešama naujiena šiandien atsiskleidžia tuo, kad jis neleidžia sau pasiduoti kylančiai audrai, kurią susivienuję fariziejai su dideliu užsidegimu bando sukelti. Jėzus yra uola sunkumuose ir kiekvienos situacijos Viešpats. Ateik pas Jį su tomis emocijomis, su tomis problemomis, kurios šiandien nori užvaldyti tavo dėmesį, tavo širdį, ir Jame ieškok atramos bei ramybės. Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv. Skaitiniai Dan 13, 1–9. 15–17. 19–30. 33–62:  Ps 23, 1–3a. 3b–4. 5. 6. † Jn 8, 12–20: 

Fariziejams ir Jėzui svetimavimas yra svetimavimas, o nuodėmė yra nuodėmė – Jėzus nesako mergaitei šios dienos Evangelijoje: „Klausyk, o ko jie iš tavęs norėjo, juk nieko rimto neatsitiko”, – bet sako: „Eik ir daugiau nebenusidėk”. – Kuo Jėzaus reakcija skiriasi nuo fariziejų reakcijos? Tai, kad fariziejai su sugauta mergaite elgiasi kaip su daiktu, kaip su įrankiu, kaip su metalo laužu, iš kurio galima paspęsti spąstus, gaudykles ir pasalas, į kurias galima sugauti Jėzų: jiems nerūpi tiesa ir Įstatymo laikymasis (tai liudija faktas, kad mergaitės meilužis nebuvo atvestas), jų tikslas –…read more

Šiandienos ištrauka iš Jono evangelijos yra aiškus ir labai liūdnas įrodymas, kad Viešpaties Jėzaus priešininkams tiesa buvo visiškai nesvarbi. Jie kalba apie prakeiktą minią, nes ji nežino Įstatymo, bet Nikodemas tuoj pat parodo jiems, kad pasmerkti žmogų, jo neapklausus, prieštarauja Įstatymui (plg. Įst 1, 16-17); taip pat, vienas iš vyresniųjų ir fariziejų įtikėjo Jėzumi; taip pat, iš Galilėjos kilo pranašai (Jona ir Elijas); tačiau ryškiausias pavyzdys yra gėdingas atsakymas Nikodemui: „Ar ir tu esi iš Galilėjos?” Kai pritrūksta argumentų, kai neieškoma tiesos, belieka tik tiesiogiai užsipulti žmogų arba panaudoti smurtą….read more

Kai žydai, susirinkę Jeruzalėje į Palapinių šventę, nerado Viešpaties Jėzaus, jie ėmė stebėtis, kad Jo nėra, ir ėmė dalytis spėjimais bei komentarais apie Jo misiją. Tuo tarpu šventės viduryje, kai to galbūt niekas nesitikėjo, Viešpats Jėzus netikėtai įspūdingai pasirodė minios viduryje ir ėmė juos mokyti. Būtent taip ir nutinka maldos metu – iš pradžių yra laikas, kai lauki ir lauki, ir atrodo, kad nieko nebus, bet jei duodi Jėzui pakankamai laiko, galiausiai ateina „šventės vidurys”, tai yra akimirka, kai Jis paliečia tave su tokia jėga ir naujumu, kad tai su…read more