3sakiniai

Kadangi Dievo Sūnus atėjo tarnauti, o ne kad Jam tarnautų, Jo mokiniai taip pat privalo tarnauti vieni kitiems, ir ne tik saviesiems – tai būtinas žingsnis kelyje, vedančiame paskui Jėzų. Tačiau kaip tarnauti? Tarnavimo dvasią galima atpažinti iš trijų dalykų: skirti savo laiką, jėgas ir dėmesį nesavanaudiškai; rūpintis ir įsijausti į kito žmogaus situaciją, kad išsiaiškintume, ko jam reikia, dar prieš jam prašant; pažinti tą žmogų taip gerai, kad būtų aišku, ko nedaryti, kad jo neįžeistume, ir ką daryti, kad jį paguostume, pralinksmintume ar nustebintume. II GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) ANTRADIENIS…read more

Viešpats Jėzus liepia būti gailestingiems, kaip Dangiškasis Tėvas yra gailestingas, ir priduria neteisti, nesmerkti, o tik atleisti. Tačiau argi Dievas nesiima teisti? Juk laikų pabaigoje Viešpats ateis ir pastatys teisiuosius savo dešinėje, o nedorėlius – kairėje! Pirmiausia Viešpats Dievas neskuba teisti, bet duoda visą gyvenimą pasitaisymui. Antra, Viešpats Dievas teisia pagal tiesą, žinodamas kiekvieno žmogaus ketinimus ir vidų, o mes teisiame tik pagal išorinius bruožus, veiksmus, įspūdžius, jausmus, įtarimus. Todėl būkime gailestingi, kaip Dangiškasis Tėvas yra gailestingas. II GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) PIRMADIENIS Pirmasis skaitinys (Dan 9, 4b–10)     Danielius meldėsi:…read more

O, kaip lengva laikytis šio įsakymo, juk nenoriu nieko žudyti, nes nesu toks blogas, o jei tai būtų koks žiaurus nusikaltėlis, jis būtų nubaustas, o jei tai būtų avarija, pasiteisinčiau, kad tai nelaimė. Tačiau šiandien Jėzus mums primena, kad galima žudyti puoselėtu širdyje pykčiu, galima žudyti blogu žodžiu, galima žudyti žeminant kitą ir aukštinant save; bet tai dar ne viskas – Jėzus taip pat moko, kad Dievas nepriims jokios maldos ar aukos, jei ji kyla iš širdies, kuri nemyli artimo. Neužtenka nedaryti blogio – reikia daryti gera. I GAVĖNIOS SAVAITĖ…read more

Vatikano bazilikoje yra sostas, kuriame, pasak tradicijos, sėdėjo šventasis apaštalas Petras, regimasis Jėzaus vietininkas, Bažnyčios, arba Mistinio Kūno, Galva. Pirmajam popiežiui Viešpats patikėjo užduotį saugoti visas tikėjimo tiesas, visą Apreiškimą, visų Mesijo išganymo darbų vaisius ir stiprinti visų mokinių, atpirktosios žmonijos, tikėjimą. Istorijos tėkmėje žmonės ne kartą neigė popiežiaus, kaip Kristaus atstovo žemėje ir Bažnyčios vienybės ženklo, svarbą – tokiems eretikams priešinosi, pavyzdžiui, šventasis Pranciškus Asyžietis, nuolankiai prašęs popiežiaus palaiminimo savo Ordinui ir pasižadėjęs paklusnumą. Šventojo Petro įpėdiniams reikia mūsų maldų, kad jie liktų ištikimi gautam pašaukimui ir būtų dieviškoji…read more

Jonos pamokslavimas tapo ženklu pagoniškosios Ninivės gyventojams, kuris paskatino juos atsiversti. Įdomu tai, kad jiems net nesutrukdė tai padaryti faktas, jog Joną Dievas prieš jo valią privertė imtis šios misijos, maža to, dėl savo godumo jis visai nenorėjo dalytis išganymu su niniviečiais ir nenorėjo, kad jo misija pavyktų. Nežinau, per kokį pranašą Viešpats Dievas nori šiandien kalbėti tau ir man (galbūt tai bus kažkas, kam mūsų išgelbėjimas rūpi ne daugiau nei Jonui niniviečių išgelbėjimas, o gal net kažkas, kas visai nesuvokia, kad atlieka tokią misiją, pavyzdžiui, vyras, žmona, viršininkas ar…read more

Nors Tėvas žino, ko mums reikia, dar prieš mums to prašant, turime kalbėtis su Dievu apie savo reikalus, gyvenimą, darbus, šlovinti Jį, prašyti ir dėkoti Jam, ir net melstis be paliovos. Toks atvirumas yra mums labai naudingas, nes tada tiksliai žinome, ko norime, vertiname tai, ką gauname, ir neprašome dėl to, ką galėtume pavadinti „trumpa kaprizų užgaida”. Duodamas mums tik tai, kas būtina ir kas veda į išgelbėjimą, Dievas parodo mums savo meilę, rūpinimąsi mumis ir stiprina ryšį tarp mūsų ir Jo. Taigi, drąsiai ir nuolat melskimės. I GAVĖNIOS SAVAITĖ…read more

Viešpats Jėzus kviečia kiekvieną žmogų, net ir tą, kuris nėra vertas žmonių akyse, net ir tą, kuris nėra vertas jo paties akyse, nes tai vienintelė viltis tam žmogui. Matas – Levis, muitininkas, kartą priėmė neteisingą sprendimą, kurio negalėjo atšaukti ar išsivaduoti nuo jo pasekmių. Paskendęs tokiame bejėgiškume, išnaudotas romėnų , nekenčiamas savo tautiečių, jis laukė stebuklo, bent vieno žodžio. Ir tas vienas žodis: „Sek paskui mane” jam pasakė Viešpats. DIENOS PO PELENĖS (KV) ŠEŠTADIENIS Pirmasis skaitinys (Iz 58, 9b–14)     Štai ką sako Viešpats savo tautai: „Padaryk savo tarpe priespaudai…read more

Pasninkas yra beprasmis, jei nepaliečia širdies. Yra krikščionių, – rašė jau šventasis Pranciškus, – kurie sugeba nusižeminti, rezignuoti, išsižadėti, bet dėl vienintelio žodžio, pasakyto prieš juos, griauna, gina ar puola. O Izaijas šiandien priduria, kad yra ir tokių, kurie pasninkauja, bet nemato kito poreikių. Atsisakyki beprasmiškų pasninkų ir pakeiski ką nors smulkaus, bet rimtai! Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv. Ar dėl Lietuvos gerovės ir laisvės, gali padaryti bent kažką mažo?! Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! 🇱🇹 🇱🇹 🇱🇹 DIENOS PO PELENĖS (KV) PENKTADIENIS Pirmasis skaitinys (Iz 58, 1–9a)    …read more

Fariziejai reikalauja iš Jėzaus ženklo, nors Jėzus ką tik pamaitino 4000 žmonių septyniais duonos kepalėliais ir keliomis žuvimis (plg. Mk 8, 1-10), o šventasis Jonas Auksaburnis, komentuodamas šią sceną, stebisi, ko jie norėjo: ženklų saulėje, mėnulyje, žaibo? Jis pats atsako, kad fariziejų prašymas šiek tiek beprasmis, nes juk kruša, žaibai, varlės, uodai ir t. t. buvo skirti faraonui ir jo tautai; kodėl Viešpats Jėzus turėtų taip bendrauti su tais, kuriuos nori vadinti draugais? – Fariziejai nemokėjo perskaityti duonos padauginimo ženklo, todėl paprašė kito. Jokūbas savo šios dienos laiške mums užsimena,…read more

Pagunda pasitraukti nuo Viešpaties pasižymi tuo, kad visada galime jai pasiduoti, galime leisti, kad ji įsiskverbtų į mūsų protą ir širdį ir nuvestų mus ten, kur nenorime būti. Tačiau lygiai taip pat visada galima jai nustatyti ribas, atsispirti, atmesti ją nuo savęs ir ištvermingai laikytis ištikimybės, kad ir kas nutiktų. Išrinktosios tautos istorija – tai nesibaigianti nukrypimų ir sugrįžimų serija, pasidavimo pagundai ir pasilikimo gėryje. O ko pilnas tavo gyvenimas? Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv. V eilinė savaitė Šeštadienis Pirmasis skaitinys (1 Kar 12, 26–32; 13, 33–34)    …read more