3sakiniai

Jokūbas, kuris visą naktį grumiasi su „kažkokiu” paslaptingu vyru – Dievu, tampa Izaeliu (kovojantis kartu su Dievu, nebūtinai prieš Dievą – Orygenes), dvylikos giminių protėviu. Jėzus pasirinko dvyliką apaštalų, kad deka girdėtų Jo pamokymų ir matytų Jo padarytų stebuklų sustiprėję tikėjime būtų išsiųsti skelbti Gerąją Naujieną bei išvarynėti demonus ir taip kūrtų ir vestų Bažnyčią. Šiandien Viešpats pasirenka kiekvieną mūsų, kad būtume Jo sekėjais ir pasauliui neštume Dieviško gailestingumo ir meilės dovanas. Ar suras bent 12 bendrininkų?

Adomas ir Ieva pradžioje gyveno vienybėje ir santarvėje, tačiau nuo laiko kai suvalgę iš gero ir blogo pažinimo medžio, privalėjo rinktis tarp gerų ir blogų darbų. Kaip jie, taip ir mes, dabar, laisva valia apsisprendžiame ką darome: ar nesavanaudiškai skleidžiame gerumą ar esame skriaudikai, apgavikai ar kitokie nusidėlėliai. Žinoma, niekas mūsų, net turėdamas kilnių tikslų ir trokštimų, neišvengia nusikaltimų, todėl ateina Jėzus ir sako: „ištiesk ranką”. Ir nudžiūvusi, apmirusi, blogą darusi ranką atgija, o Viešpats ją prikrauna savo gailestingumu ir dovanomis, kurias galime/privalome dalinti nemokamai pasauliui.

…įvairiais budais. Laiką ir vietą taip pat Jis pats pasirenka – viskas pritaikinta kiekvienam žmogui. O kai žmogus nesupranta Jo balso ar neturi noro su Juo bendrauti, Dievas nepasiduoda ir įkyriai kartoja kvietimą į sandorą su savimi bei rodo kur, t.y. kuo ar dėl ko, gyvena. Draugystė su Viešpačiu tai didžiausia laimė bei viršūnė mūsų svajonių ir troškimų. Vienintelė problema – išgisti ir atpažinti Dievo balsą.

Įdomu, kad ir Dievas turi norus, o didžiausias jų, atrodo, nuolat rodyti meilę žmonėms gelbsdamas juos. Deja, taip ratai ir be tikėjimo kreipiamės į Viešpatį su savo reikalais. Raupsotasis negalėjo tikėtis, kad žmonės jam padėtų nei kad liga pati pasitrauktų, todėl jo pasitikėjimas Jėzumi buvo toks stiprus. O gal tai dėl mūsų, kad mus sugėdintų.

Kas gi nenorėtų bent susipažinti ar pakalbėti su tuo, kuris gydo, išlaisvina iš piktosios dvasios įtakos, moka su galia? Tvirto ir nepalaužiamo, o tuo pačiu gailestingo, švelnaus ir besiskaičiančio su paprastu žmogumi valdovo reikia šiolaikiniam gudrios apgaulės, madingo vienas kito išnaudojimo ir ciniškų žodžių perplėštam pasauliui. Bet nereikia nieko tokio ieštoti – Jėzus geras valdovas jau yra mūsų tarpe bei ieško bendrininkų.

Išminčiai savo protu ir per mokslą ieškoję tiesos, grožio ir gėrio, surado Tikrą Tiesą, Tobulą Grožį ir Aukščiausiąjį Gėrį Mažame Kūdikėlyje. PIlni džiaugsmo ir susižavėjimo paaukoja Jam, ką turėjo brangiausiojo: auksą, smilkalus ir miros. Verta paklausti save: ko ieškau bei kam skyriu gyvenimo laiką ir jėgas, o suradęs ką galiu su džiaugsmu atiduoti.