3sakiniai

Ezechielas, kuris yra kitoks negu užsispyrusi tauta, nuolankiai priima maisto iš Viešpaties rankos (tai yra knygos rietimas). Pasitiki, todėl leidžia būti pamaitintam tuo, ką paruošė Dievas. Viešpats Jėzus moko, jog mūsų uždavinys, tai būti nuolankiam kaip vaikas, kuris nesvarsto ar jam apsimoka ir neanalizuoja, ką Dievas jam siūlo, bet paprastai priima visą. Šv. Maksimilijonas, nuostabus ir nuolankus pranciškonas, kuris priėmė iš Jėzaus rankos kvietimą į bado kamerą, pataria šiandien mums, kad priimti tai, ką duoda Jėzus, visada yra geriausias sprendimas. Apmąstymą parašė t. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Ar iš tikrųjų esi laisvas, ar jautiesi laisvas savo gyvenime, šiame pasaulyje? Laisvas nuo kitų nuomonės, nuo aukų baimei, nuo diktatūros senojo „AŠ”? Jeigu dar ne, tai reiškia, jog dar nepriėmei ir nepatyrei, ką reiškia būti Dievo vaiku. Jisai šiandien vėl kviečia tave nustoti priešinti Jam ir leisti Jam paimti tave ant rankų, lyg bejėgį vaiką. Apmąstymą parašė t. Kamil OFM Conv.

Jau trečią kartą Jėzus kalba mums apie Duonos iš dangaus svarbą. Ką valgome, taip gyvename. Išganytojo Kūnas, kurį priimame Komunijoje, veda mus į gyvenimo pilnatvę ir padėda kurti meilės ir gyvybės kulturą, apie kurią kalba šv. Paulius (būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs, susivieije su Jėzumi). Tokius žmones šv. Pranciškus Asyžietis laiške tikintiesiems vadina palaimintaisiais. Tačiau vengdami susitikmo su Viešpačiu ir nepriimdami Jo Kūno apmirštame supainioti nuodėmėmis (šiurkštumais, piktumais, rūstybėmis, riksmais ir piktžodžiavimais su visomis piktybėmis). Tie kuria mirties civilizaciją, o Serafiškasis Tėvas vadina juos prakeitiais.

Pirmasis skaitinis yra pilnas gražiais žodžiais duotų pažadų, tačiau vien išrinktąjai tautai: visiems Izraelio kartoms, Izraeliui mergelei, Izraelio išlikusiems žmonėms. Tokios pažadų aplinkybės pastumia kananietės dukrą į nepavydėtą padėtį; tuo pačiu ir jos motiną. Dar mokinių nenoras užtarti jos apsunkina visą sutauciją. Tačiau Jėzus labai dažnai bando mus, pertempia stygas, kad galėtų patikrinti ar mūsų tikėjimas Jo meile ir galia yra atsparus laiko ir tamsybės išbandymams. Tik tada tikėjimas bus subrendęs ir paruoštas vesti mus iš paskos Jėzaus iki galo. Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Ar įmanoma, kad minėta pirmame skaitinyje neteisybė būtų suprasta kaip netikėjimas, pasitikėjimo Jėzumi stoka? Juk kartais atrodo, jog tai yra tik mažas trukumas, įstatymų apėjimas, silpnybė, bet rimtai susimąstydami turime pripažįsti, kad mažas tikėjimas tai pasekmė to, jog negalvoju apie Jėzų, neužleidžiame Jam pirmos vietos savo širdyje, nėra Jis mums iš tikrųjų svarbiausias. Todėl net mažiausio išbandymo akimirką su baime šaukiame, o Jėzus klausia kaip Petrą: „,Ko suabejojai, silpnatiki?! Kodėl šauki dėl tavo žaizdos? Ar manai, kad tavo skausmo neįmanoma išgydyti?“ Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.