3sakiniai

Man puolimas vienareikšmiškai asocijuojasi su blogiu, vargu, baime, neteisybe, kančia, iš vienos pusės, ir priespauda, neteisybe, pažeminimu ir noru dominuoti bei valdyti kitus tvirta ranka, iš kitos pusės. Tad kodėl Viešpats sako, kad Dievo karalystė yra puolama ir plėšiama, ir kartu sako, kad taip ir turi būti? Ar šis puolimas gali būti susijęs su ugnimi, kurios „Mesijas atėjo įžiebti žemėje ir todėl nori, kad ji jau degtų” (plg. Lk 12, 49), o gal Viešpats čia kalba apie vėją, pučiantį, kur nori: „Mes girdime jo ūžesį, bet nežinome, iš kur jis…read more

Dievas ne tik ieško kiekvieno iš mūsų gyvenimo vingiuose, kaip paklydusių avių ganytojas, bet ir šaukia mus pas save, kviesdamas eiti Jo pasitikti ir priimti siūlomą jungą bei naštą, nes su Juo visi sunkumai tampa lengvesni, saldesni ir paprasčiau pakeliami. Tačiau tai nereiškia, kad Viešpats garantuoja mums laisvę nuo problemų ir rūpesčių, sunkumų ir kovų. Jis neaugina mūsų šiltnamyje, bet visada yra šalia mūsų, teikia išminties ir jėgų, kad nepasiduotume, rodo mums kelią į dar nuostabesnę tikrovę amžinybėje ir garantuoja, kad ją pasieksime. II ADVENTO SAVAITĖ (KV) TREČIADIENIS Pirmasis skaitinys…read more

Viena paklydusi avis, ligonis, kuriam reikia gydytojo, sugėdinta moteris, sugauta svetimaujant, latras, prašantis pasigailėjimo, Petras, verkiantis po to, kai išsižadėjo Mesijo….. – Evangelijoje, Dievas, nepaisydamas savo garbės ir šlovės, nuolat nori padėti paskutiniajam, atstumtajam, paklydusiajam. Jis nepalieka nė vieno aklo gyvenimo likimui ar piktojo vergijoje – kiekvienas Jam brangus, nes yra Dievo vaikas, Jo sukurtas, Jo mylimas, kuriam reikia išgelbėjimo. Neįmanoma pasakyti, kas yra labiau Dievo mylimas, tačiau galima būti įsitikinusiam, kad kiekvienas gali tikėtis tobulos ir rūpestingos meilės, kurios sulauks atsidūręs bėdoje. II ADVENTO SAVAITĖ (KV) ANTRADIENIS Pirmasis skaitinys…read more

Jei būčiau dykuma, nusivilčiau, jei kas nors man pažadėtų žydėjimą, žalumą ir gausą. Jei žinočiau tik dulkes, smėlį, sausumą ir tuštumą, šaukčiau, kad manęs neviliotų gyvenimo pilnatvės viltimis, nes man reikia tik šiek tiek palengvėjimo, tik šiek tiek mažiau to, kas degina, sumala į dulkes, atima norą…. Ar ne taip pat reaguojame į Dievo pažadus, kad, žinodami gyvenimo kasdienybę, praleidžiame Jo Dvasios, meilės, dovanojimo poeziją į užmarštį ar net nusiviliame, kad nenorime tokių didingų pažadų, kai mums trūksta jėgų, menkniekio ar akimirkos normalumo, kad galėtume atsikvėpti? O Dievas mums turi…read more

Nebiblinėje žydų literatūroje yra ištraukų, kurios gali šiek tiek nušviesti Jono prisipažinimą, kad jis nevertas „atrišti kurpių dirželio” Jėzui iš Nazareto – pvz., Babilono Talmude (traktatas Ketubot, 96a) rašoma: „Visas užduotis, kurias vergas atlieka savo šeimininkui, mokinys atlieka savo mokytojui, išskyrus bato raiščio atrišimą”, ir priduria, kad „tai žeminanti veikla, kurią paprastai atlikdavo vergai ir kuri nebūtų tinkama mokiniui”. Jei toks mąstymo būdas buvo žinomas jau I amžiuje, galima daryti prielaidą, kad Jonas Krikštytojas savo pareiškimu nori parodyti, kokia didelė praraja jį skiria nuo Viešpaties Jėzaus: „Jis toks didis, kad…read more

Viešpačiui nebūtų jokios problemos vieną akimirką apreikšti Gerąją Naujieną visiems žmonėms, tačiau (Dievas atsimena, jog Izraeliečiai gavę Dekalogą buvo išsigandę Jo išminties, galios ir didybės prašė kad Mozė butų tarpininku, nes jie bijojo tiesiogiai kalbėti su Dievu – Iš 20, 19) „panorėjo skelbimo kvailumu”(1 Kor 1,21), paprastumu ir neišvaizdingai visiems žmones papasakoti apie Didelę Dievo meilę. Tam pasirinko Apaštalus, kuriuos pripildė dovanai savo žodžiais bei įpareigojo nešti juos per visą pasaulį, pavojuose, nepatogume, neturte dovanai dalindami gautus žodžius – kai reikia žodžiais, kitą kartą darbais, kitomis aplinkybės savo ištikimybe ir…read more

Dievas savo pasirinkimu suteikė Marijai, paprastajai Izraelio dukteriai, didžiulę malonės dovaną, išsirinkdamas ją, nors ji pati savęs nesiūlė, pasitikėdamas ja, nors ji anksčiau to nebuvo nusipelniusi. Marijos nuopelnas yra jos pasiryžimas bendradarbiauti su gautomis dovanomis, ne tik ištarti: „Aš Viešpaties tarnaitė”, bet ir kasdien atsiliepti veiksmais, darbais, žodžiais ir sprendimais vykdant Dievo valią. Marijos grožis yra tas, kad ji tarnauja Viešpačiui pamiršdama save, o Dievas stebina tuo, kad noriai pasirenka žmones, dažnai silpnus, savo išganymo istorijai ir dosniai juos apdovanoja. Gruodžio 8 d. ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NEKALTASIS PRASIDĖJIMAS (S) Pirmasis…read more

Pasirodo, neužtenka pažinti Viešpatį, net atvirai, iš širdies su Juo kalbėtis – per šiuos susitikimus taip pat reikia pažinti ir atkakliai vykdyti tai, ko Viešpats iš mūsų tikisi. Kartais sunku atrasti, ko Jis iš mūsų reikalauja, tačiau pasitelkus mokslą (fizikos dėsnius, statybos principus, gamtos jėgos pažinimą) suaktyvėja protas, apmąstome, analizuojame, planuojame, numatome pasekmes, pasirenkame, valdome savo laiką, sąmoningai veikiame ir taip geriau ir lengviau atpažįstame Dievo valią savo gyvenime. Paikystė, priešingai, yra „atitrūkimas nuo tikrovės”, gyvenimas svajonėse ir įsivaizdavimuose, rutina, o ne Kūrėjo valios ieškojimas ir vykdymas. * * –…read more

Kokia jautri, mylinti ir gera yra Viešpaties širdis, jog kiekvienas žmogus, net didžiausiasis nusidėjėlis, Jam rūpi, todėl ir skuba padėti jam bet kokioje bėdoje. Jėzus kantriai priima atėjusius ir atnešusius įvairius ligonius bei juos gydo, toliau ilgai moko visus žmones nurodydamas teisingus kelius, o jie neverčiami ir sužavėti ištvermingai klausosi Gerosios Naujienos, o kada prarado suvokimą, kad laikas bėga, o jiems baigiasi maistas, Mesijas padaro dar vieną stebuklą – pasirūpina jiems duonos ir žuvų. Jeigu Dievui rūpi mūsų žemiškas gyvenimas ir dosniai teikia žemiško maisto, taigi ką mums yra paruošęs…read more

Šiandien pranašo Izaijo knygoje girdime aprašymą apie Gražų mesijinių laikus: ateis pasaulis, kuriame pagaliau viešpataus teisingumas, tikras, o ne paviršutiniškas, nesuteptas klaidingu požiūriu bei šiame pasaulyje bus kaip buvo pirma Edene – harmonija – gyvenimas be smurto, baimės, varžymosi, kovos dėl išlikimo. Viskas išaugs iš vienos šaknies, kuri duos gyvybę viskam, iš kurios visos tautos semsis išminties ir bus apimtos šlove. Reikia išlaikyti tik vieną išbandymą – širdies paprastumo, širdies, kuri nėra užrakinta mąstymo šablonuose, nėra užkietėjusi ar pavergta, bet atvira, jautri ir laisva. Apmąstymą parašė br. Michał Sabatowski OFM Conv. I ADVENTO…read more