3sakiniai

Quo vadis, homo?

Posted by in apmąstymas

Kaip žmonės valosi dantis, kad neturėtų rimtų problemų su jais, kaip visi skaito knygas, kad praplėstų savo pasaulėžiūrą, taip ir kiekvienas, kuris galvoja apie amžinybę, viską daro atsižvelgdamas į mirties perspektyvą. Veiksmai, žodžiai, mintys ir net ketinimai yra tarsi žingsniai link …būtent…, link ko – argi mirtis nėra visko pabaiga ir nėra nieko už jos? Nesvarbu, ar žmogus tiki, ar ne, po mirties bus įvertintas jo žemiškasis gyvenimas ir darbai – jei jie bus įvertinti kaip blogi, nuodėmingi, prieštaraujantys Dievo valiai ir žeminantys žmogaus orumą, jis pateks į pragarą –…read more

Šventas, Šventas, Šventas…

Posted by in apmąstymas

…yra Viešpats, Galybių Dievas, visiškai negobšus ir nešykštus, bet atviras ir dosnus visiems savo kūriniams, ypač žmonėms sukurtiems pagal savo paveikslą. Nieko Jam nestokoja, nes Pats yra visko Šaltinis, todėl ir noriai dalinasi, aukojasi ir apdovanoja rodydamas tobulą meilę ir rūpestį žmonėms bei nuolat kviečia juos panašiai elgtis, dalintis, aukotis, mylėti. Kai kuriems pavyko taip supanašėti, kad Šventosios Dvasios vedama Bažnyčia paskalbė juos šventaisiais. Tačiau šalia tų milžiniškų pulkų iš vardo žinomų šventųjų ir palaimintųjų (popiežių, vyskupų, kunigų, vienuolių, kankinių, mergelių, išpažinėjų, misionierių, pasauliečių) yra, atrodo dar didesnė, mums gyvenantiems…read more

Kažkas už kažką?

Posted by in apmąstymas

Kada būsi laimingas? Kai pasieksi savo tikslus, įgyvendinsi svajones, sulauksi tokio didelio pripažinimo, kad žmonės noriai atsilygins tau gerumu už tavo gerumą? Jėzus sako, kad tai nesuteikia laimės, nes laimingas yra tas, kuris daro gera, nors yra nepastebėtas ir neįvertintas. Šį gebėjimą turi tik tas, kuris, kaip ir šventasis Pranciškus, suvokia, kad yra nuolat Viešpaties dovanojamas kaip vaikas, nors yra nedėkingas ir nuolat aklai trypia Dievo dovanas. Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.   Skaitiniai Fil 2, 1–4:  Ps 131, 1. 2. 3. † Lk 14, 12–14: XXXI eilinė savaitė…read more

Vakarienė – evangelizacijos metodas

Posted by in apmąstymas

Jėzaus evangelizavimo metodus mes retai naudojame, pavyzdžiui, vakarienę kaip evangelizaciją – metodą iš šios dienos Evangelijos. Čia Zachiejus – nekenčiamas dvaro niekšas, kolaborantas, romėnų okupantų draugas, godus apgavikas ir t. t. – sužino, kad kažkas nori su juo pavakarieniauti, ir ne bet kas, o garsusis Jėzus iš Nazareto! Jėzus nesigėdija nueiti pas kolaborantą vakarienės, o šis, nustebintas tokio gerumo, draugystės gesto, nusprendžia pakeisti savo elgesį – susitikimas su meile, duoda atsivertimo vaisių. Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.   Skaitiniai Išm 11, 22 – 12, 2:  Ps 145, 1–2….read more

Nenoriu būti vagis

Posted by in apmąstymas

Šventasis Kirilas Aleksandrietis, komentuodamas šiandienos Evangeliją, palygina žmogų, užėmusį pirmąją vietą prie stalo, su vagimi, kuris pasisavina jam nepriklausantį daiktą – o netikėtai pagautas, visų akyse privalo jį grąžinti, t. y. pakeisti savo vietą¹. Nenoriu būti vagis, todėl turiu atminti, kad visada yra „kas nors už mane kilnesnis” (tuo nesunku patikėti, jei prisimename savo nuodėmes), o jei turiu didžiuotis, tai tik „Kristuje”, kaip sako šventasis Paulius pirmajame skaitinyje, dėl Dievo kitiems suteiktos malonės. 1) Šventojo Luko Evangelijos komentaras, 101 homilija Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv. XXX eilinė savaitėŠeštadienis…read more

Kai nelaimė, tai pas Dievą

Posted by in apmąstymas

Kaip sergantys, piktosios dvasios pavergti ar kitaip prislėgti žmonės ateidavo pas Jėzų, tikėdamiesi pagalbos ir išsilaisvinimo iš sunkumų, taip ir mes turime ateiti pas Viešpatį ir sudėti į Jį visą savo viltį, kai kas nors mus vargina ir atima iš mūsų gyvenimo džiaugsmą. Viešpats yra gailestingas ir Jo širdis atsigręžusi į mus. Ir dar vienas dalykas – Jis yra Emanuelis, taigi Jis yra su mumis ne tik sunkumų akimirkomis; Jis nori būti ir yra su mumis taip pat džiaugsmo akimirkomis. Taip visada elgiasi tas, kuris iš tiesų myli, – jis…read more

Piktadariai

Posted by in apmąstymas

Suprantama, kad joks piktadarys neįeis į Dangaus Karalystę, nes tenai galiojančios Dievo nustatytos taisyklės yra moraliai teisingos ir nenuginčijamos. Piktadarys tai žmogus, kuris gal ir nieko blogo nedaro ir niekam nekenkia, tačiau „plačiai gyvena”, t. y. nematydamas artimo ir nepaisydamas jo teisių, stato save centre. Toks žmogus Viešpaties duotus įsakymus iškraipo ir intepretuoja pagal šių dienų madą: niekada neatlieka jam patikėtos pareigos, nedaro to, ko galima iš jo tikėtis, nesiima nesavanaudiškos veiklos savo iniciatyva ir be murmėjimo, o ieškodamas vien malonumų ir pramogų, nuolat yra nepatenkintas – teisingas gyvenimas jam…read more

Jei šitą padarysiu, tai kas nutiks?

Posted by in apmąstymas

Kaip mažas garstyčios grūdelis išauga į didelį krūmą, kuris tampa namais paukščiams, taip nepastebimų Viešpaties Dievo malonių dėka žmogaus širdyje įsiviešpatauja ramybė ir gyvenimo džiaugsmas. Kaip dėl trupučio raugo įrugsta visas pyragas, pakila bei tampa gardžiu, taip Dievo žodžiai keičia žmogaus vidų, atitraukia jį nuo nuodėmių ir nukreipia į šventumą. Įdomu, kas man nutiks, kai priimsiu Dievo gailestingumą ir ant manęs pasipils malonių lietus, kai nevengsiu, bet bendradarbiausiu su Dievo valia? Skaitiniai E2 (431) Ef 5, 21–33:  Ps 128, 1–2. 3. 4–5. † Lk 13, 18–21:  XXX eilinė savaitė Antradienis  Pirmasis…read more

Išsitiesk!

Posted by in apmąstymas

Šv. Paulius primena mums apie du gyvenimo kelius: šviesos ir tamsybės, bei apie tai, kad tik vienu jų galime eiti, tačiau galime iš vieno pereiti į kitą. Šviesos – Dievo vaikus įspėja, kad nemestų meilės, gailestingumo ir atleidimo kelio dėl netyrumo, godumo ir nesusivaldymo kelio. Tuo pačiu žygiuojančius tamsos keliu skaitina pereiti į šviesą, nes yra Viešpaties sukurti ir pašaukti kilmingesniam gyvenimui nei asilo ar jaučio. Išsitiesti ir išsilaisvinti nuo žeminančios negalės garantuoja Jėzaus malone.   XXX eilinė savaitė Pirmadienis  Skaitiniai Ef 4, 32 – 5, 8:  Ps 1, 1–2….read more

Esu mylimas

Posted by in apmąstymas

Ilgą laiką šventojo Pauliaus žodžius: „Elgdamiesi pagal tiesą, mes aukime meile visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, – Kristuje”, priidavau kaip įsakymą tikrai mylėti kitus, būti jiems geras, tinkamai elgtis, tačiau netrukus supratau, kad nemoku mylėti kitų, kad esu nekantrus, o be to, mane nepaprastai erzina, kad ir kiti negali manęs mylėti. Tik perskaitęs Laišką efeziečiams supratau, kad „aukti tikroje meilėje” reiškia tikrai tikėti, jog esu Jėzaus mylimas, ir džiaugtis šia tiesa – Jo meile, kurią matau iš faktų. Taigi esu kaip tas figmedis Evangelijoje, kuris neduoda vaisių ir nuolat…read more