3sakiniai

Pranašas Elijas, tartum ugnimi, pašalino pagoniškus kunigus iš Izraelio žemės, pats tvirtai laikėsi Dievo įsakymų kelio bei su dideliu pasiaukojimu kovojo žodžiu, kad jo tautiečiai liktų ištikimi Viešpačiui. Panašai šv. Jonas Krikštytojas, balsas šaukiantis dykumoje, ragino artimus susitaikinti, savo gyvenimo takus tiesais padaryti, nulyginti puikybės viršūnes ir užkasti nuodėmių duobes. Ar šių metų adventas turi savo Eliją ar Joną? Ar aš esu linkęs jo klausytis ir Mesijo atėjimo laukti?

Dar nėra gimęs toks žmogus, kuris patenkintų visų norus – sako sena patarlė, kuri tinka ir dvasiniams dalykams. Visiems ir visada pataikauti, patikti, kiekvienoje situacijoje girti ir lepinti – tai nėra nei Jėzaus misijos nei šventųjų gyvenimo tikslas. Kiekvienas mūsų turi Dievo nubrėžtą savo kelią į išganymą, o tam keliui esu sukurtas ir paruoštas – apdovanotas tinkamomis malonėmis, talentais ir charizmomis. Taigi, pirmyn! Darykime savo.   Skaitiniai Iz 48, 17–19:  Ps 1, 1–2. 3. 4. 6. † Mt 11, 16–19: 

Daug ką girdime – laikrodžio išmušamas sekundes, pravažiuojančios mašinos dirbantį variklį, į palangę barbenantį lietų,praeinančiųjų žmonių kalbas…bet labai retai įsiklausome ir susimąstome ieškodami prasmės tuose garsuose. Gal todėl ir girdėtam Dievo Žodžiui pritariame, bet greitai pamirštame, nesiremiame juo savo darbuose bei sprendimuose, o pasaulyje, trokštančiame Aukščiausiojo malonių, nesame laikomi Dievo tarnais.  Jonas Krikštytojas tapo tikru Viešpaties liudytoju, nes įsiklausė į kalbančio Dievo įkvėpimus, paskui dykumos tyloje viską gilai apmąstė  ir ištikimai skelbė ir  pritariantiems ar  besipriešinantiems jo mokymui. Vis dėl to, kiekvienas kuris smarkiai ir galutiniai pakeis savo gyvenimą atsiversdamas…read more

Pasakyti „Tavo nuodėmės tau atleistos” ir pasakyti „Kelkis ir vaikščiok” yra labai lengva. bet  padaryti, kad taip įvyktų, tai tikroji galia! Jėzui lengva tai ir pasakyti ir padaryti, nes Jis būdamas Dievas, viską gali. Aš irgi galiu padaryti, tai ką pasakiau, ne viską, bet tai, kas mano galioje. Vienuolis davęs įžadus gali jų laikytis, nes pašauktam žmogui tai įmanoma. Vyras ir žmona, susituokdami davė vienas kitam priesaiką, kurią įmanoma ištesėti. Šv. Mikalojus, tapdamas vyskupu, pamilo Bažnyčią ir visus tikinčiuosius, todėl jam buvo įprasta padėti nuskriaustiesiems. Ar ir aš galiu? Skaitiniai…read more

Šiandieninę Evangeliją Lukas pradeda valstybių, rajonų ir vardų eile, kad pasakytų, jog… Žodis atėjo pas Joną esantį kažkur dykumoje (!) ir priduria, kad nuo šito Jono Žodžio klausymo, be išgarsinimo, antrame plane, prasideda naujas išganymo istorijios skyrius. Apie likimo pasikeitimą kalba Baruchas, apie pasikeitimą sako Psalmė, apie tai, kad Dievas pakeitė Filipiečių gyvenimą rašo Paulius – Jono Žodžio klausymą ir skelbimą taip pat galime prijungti prie šio sąrašo. Kiekvieną kartą, kai tyloje, pasauliui nematant, klausome Dievo Žodžio, prasideda pasikeitimai. Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv. Skaitiniai: Bar 5, 1–9: …read more

Keista, kad neregiai, net du, sekė įkandin Jėzaus. Vien tik žinojimas, kad Viešpats čia buvo ir nuėjo namo, padėjo jiems nugalėti savo aklumą, davė drąsos eiti per kliūtis ir ištvermės ieškoti tol, kol Jį surado. Kai sunku įtikėti, kad kažkas gali pasikeisti mano gyvenime, turiu du kelius – nieko nedaryti, gailėtis savęs ir verkšlenti arba eiti šiek tiek prieš save, leistis į kelionę pas Jėzų, kurios metu auga tikėjimas reikalingas stebuklui man atsistojus prieš Dievą.  

Lyjant niekas nevaro net šuns laukan, nes gera būti tarp savų, mylimų žmonių sausame name. Kai gresia pavojus daugiau drąsos, vilties ir saugumo surandame savo labai gerai pažįstamuose kampuose. Kai išgyvename sunkumus, pasaulis griūna, trūksta jėgų ir esame išsekę, visada atgauname galias ir kūrybingumą savuose namuose. Todėl taip svarbu pastatyti gyvenimo namą ant tvirto pamato, kuris yra pats Jėzus.  

Kokie gražūs ir stiprūs yra Viešpaties žodžiai! Kurdamas pasaulį Jis ištardavo vieną žodį ir viskas, iš nieko, be jokio modelio, atsirasdavo; ir kiekvienas kūrinys buvo nepakartojamas ir išskirtinis. Apaštalų sielose taip pat Dievo žodis sukūrė kažką neįprasto – norą tarnauti Mesijui ir skelbti Jo Evangeliją – Gerąją Naujieną. Pašaukimo galia padrąsino Jėzaus mokinius palikti įprastą gyvenimą, kokį gyveno iki šiol ir pradėti skelbti Dievą. Ar Dievas, tardamas žodį, įstengė sukurti kažką įspūdingo manyje?  

Senajame Testamente daug kartų Dievas žadėjo atsiųsti Mesiją: tai per pranašus, ar per įvykius, kurie atskleidžia Dievo Sūnaus gyvenimą ir misiją, o kuriuos vadiname Kristaus tipais. Tarp jų yra ir šiandien pirmajame skaitinyje aprašytas Danielius. Nors Danielius buvo karaliaus laikomas draugu ir ištikimų tarnu, susiklosčius aplinkybėms, buvo įmestas visai nakčiai į vieną olą su liūtais. Išaušus rytui išėjo iš urvo gyvas ir sveikas. Pasaulio pabaigoje Jėzus ateis debesyje su didžia galybe ir garbe – o tai bus ir mūsų atsikėlimas iš mirties olos.  

Kai skaitome apie pasaulio pabaigą, gamtos neįprastus reiškinius ir laukiančius Dievui ištikimųjų persiekiojimus, šiurpas bėgioja per nugarą ir jaudulys kyla sieloje. Nors tai nėra mieli ir malonūs dalykai, nėro ko bijoti – kaip pirmajį Jėzaus atėjimą lydėjo Dievo malonės reiškiniai ir prie Kūdikėlio prakartėlės giedojo angelai, taip ir antrąjį Mesijo atėjimą lydės Dangiškosios Karalystės galybės ir Viešpaties teisybė. Tie, kurie ištikimai vykdė Dievo valią, ištvermingai laiko Jo vertybes ir savo darbais rodė artimui meilę, su džiaugsmu pasitiks Tą, kurio laukia, nuolat šaukia ir kuriam meldžiasi