3sakiniai

Tėvelis turgtingas

Posted by in apmąstymas

Jei tėvui netrūksta pinigų, vaikams nereikia nerimauti dėl jų stygiaus, todėl jie gali nuo mažens naudotis jo turtu, o laikui bėgant vis labiau ir dažniau, kol visiškai jo turtą paveldės. Jūsų Dangiškasis Tėvas yra turtingas gailestingumu, todėl galite naudotis Jo turtais ir prašyti Jį ne tiek šių ar kitų dalykų, bet visų pirma gausaus gailestingumo sau pačiam, kiek jums reikia, kol juo persipildysite, kol jį įsisavinsite: kad jūsų akys gailestingiau žiūrėtų į kitus, jūsų lūpos gailestingiau kalbėtų apie kitus, jūsų protas ir širdis būtų kupini gailestingų veiksmų ir minčių, ir…read more

Spalio lapai, arba kas čia vadovauja

Posted by in apmąstymas

Šventasis Paulius efeziečiams aiškina, kad Dievas, prikeldamas savo Sūnų iš numirusių, priminė visiems kūriniams (regimiems ir neregimiems), kas jiems vadovauja; šis galios, galybės ir jėgos apreiškimas buvo susijęs su gyvybės dovanojimu, o ne su sunaikinimu (sunaikino tik mirtį ir nuodėmę). Žinoma, nė vienas iš mūsų, žmonių (ne tik skaitytojai, bet ir apskritai visi mes), tiesiogiai nematė prisikėlimo, todėl mes galime jį patirti tikėjimu – galime pripažinti, kad tiesa, jog Dievas prikėlė mirusį Sūnų. Ir taip tikėdami pripažįsti kad Dievo veikimas neturi ribų ir tavo istorijoje, tavo gyvenime; o netikėdami pripažįsti,…read more

Drąsa

Posted by in apmąstymas

Kartais, kai reikia viešai ir tarp netikinčiųjų prisipažinti, jog tikiu į Viešpatį Dievą, man pritrūksta pasitikėjimo ir drąsos, nes man atrodo, kad kažkas gali išjuokti, kitas gali nesuprasti ar užduoti klausimą, į kurį nežinosiu atsakymo, ar net pats  pradėsiu abejoti. Galbūt tai „šio pasaulio išminčių ir autoritetų” įtaka, kurie sako, kad tikėjimas yra privatus reikalas ir apie jį nedera kalbėti viešai, o geriausiu atveju – uždaryti jį tarp bažnyčios sienų. Tačiau visi šie stabdžiai ir apribojimai sprogsta kaip muilo burbulas, kai suprantu, kad Viešpats Dievas suskaičiavo net visus mano galvos…read more

Dar daugiau

Posted by in apmąstymas

Daugybė dalykų, įvykių ir žmonių gali mus nustebinti savo unikalumu; kai kurie iš jų yra geri ir veda į gėrį, padeda mums augti, tobulėti (pvz. draugystė, knygų skaitymas, kelionės, žvejyba, žinių įgijimas…), o kai kurie, priešingai, trukdo mums augti ir mus pavergia (pvz. stimuliatoriai, gyvenimas nuo linksmybių iki pramogos, laisvė be jokios atsakomybės, plano įgyvendinimo siekimas, net už žmogiškojo veidą praradimo kainą…). Tačiau siela, gyvenimo ir egzistencijos pagrindas, labiausiai trokšta paties Dievo, egzistencijos šaltinio ir prasmės. Jis nieko neskatinamas davė mums gyvybę, palaiko mus visą laiką ir pažadėjo visą amžinybę….read more

Dievo palaimintas žmogus

Posted by in apmąstymas

Viena moteris iš minios giria Mariją, matydama, kad jos sūnus kalba išmintingai, daro gera ir yra jautrus žmonių nelaimėms. Žmogus dažnai žiūri į kilmę, svarbą visuomenėje, paveldėtus gebėjimus ir savybes, o Viešpats Dievas pirmiausia žiūri į kiekvieno žmogaus asmeninius sprendimus, veiksmus ir motyvus, į tai, ar jis atpažįsta Dievo valią ir ją vykdo. Marija tai darė ir tebedaro, todėl palaiminta ją vadina visos kartos bei ji labai gerbiama Dievo akyse. Marija, mokyk mus ieškoti palaimos Dievo akyse! Skaitiniai Gal 3, 22–29:  Ps 105, 2–3. 4–5. 6–7. † Lk 11, 27–28: …read more

Didinga Karalienė ir maži karaliukai

Posted by in apmąstymas

Visi mūsų kasdieniai įvykiai, asmeniniai sprendimai, atviri ar slapti veiksmai veda arba į išgelbėjimą, amžinybę, Dievą, arba, priešingai, į pražūtį, nuodėmę, amžinąją mirtį. Gerų pasirinkimų mokytoja yra Marija, Rožinio Karalienė – tai ji, kurią Viešpats pašaukė į nežinomą, bet žavų nuotykį. Ji nesuklydo, todėl neleis suklysti tiems, kurie apmąsto situacijas iš Jėzaus gyvenimo, perkeldami mažus karoliukus. Skaitiniai Gal 3, 22–29:  Ps 105, 2–3. 4–5. 6–7. † Lk 11, 27–28: 

Prašantis ir prašomas

Posted by in apmąstymas

Niekas negali apsieiti be kito žmogaus pagalbos, todėl dažnai prašome arba esame prašomi pagalbos. Prašančiojo nuolankumas ir atkaklumas sušvelnina prašomojo širdies kietumą, net jei žlunga ilgametė draugystė, o prašančiojo dosnumas yra dar didesnis ir greitesnis, kai jo prašo žmogus, kurį jisai myli ir jam rūpi. Kiekvienas mūsų yra labai svarbus, ypatingas, unikalus ir labai, labai mylimas Dievo, todėl Jo Dieviškoji ir Gailestingoji Širdis paprastai net nelaukia, kol paprašysime, bet duoda mums viską, ko reikia laimei. Tik ar pastebime ir vertiname šias Viešpaties dovanas? Skaitiniai Gal 3, 1–5:  Lk 1, 69–70….read more

Jėzus ir Pranciškus

Posted by in apmąstymas

Šiandien visi Pranciškoniškosios Šeimos nariai (pranciškonai, klarisės, įvairių pašvestojo gyvenimo kongregacijų nariai, pranciškonai pasauliečiai, pranciškoniškas jaunimas) džiaugiasi savo Įsteigėjo iškilme ir patikrina ant kiek jiems  pavyko supanašėti į savo Serafiškąjį Patriarchą. Poverello iš Asyžiaus susigraudinęs dėl Jėzaus nusižeminimo, kančios ir žmonių nepriimtos tobulos meilės nusprendė kuo karščiau mylėti Viešpatį ir tai Jį paguosti, pralinksinti ir atsidėkoti. Palikdamas pasaulio turtus ir atsisakant žemiškosių gerybių ieškojo kas kart naujų progų išreikti savo meilė Kristui. Jam tai pavyko, ką patvirtino pats Dievas įspaudęs stigmas ant Pranciškaus rankų, kojų ir šono. Skaitiniai Sir 50,…read more

Mylėti, mylėti ir dar karta mylėti

Posted by in apmąstymas

Kito kelio išganyman nėra, kaip mylėti ir mylėti tikrai, besąlygiškai ir nesavanaudiškai. Mylėti Dievą visa širdimi, siela, protu ir jėgomis – tai reiškia visą savo gyvenimą nukreipti į Vienintelį Viešpatį, vykdyti Jo valia, nemurmėti prieš Jį ir dėkoti už duotą gyvenimą, suteiktas malones ir išlaisvinantį gailestingumą. Mylėti artimą, tai – sutiktam žmogui duoti ir padaryti viską, kad neprarastų arba atgautų prarastą žmogaus orumą ir Dievo vaiko garbę, o tokią situaciją lengvai atpažistame iš to, jog patys nenorėtume atsirasti tokioje padėtyje, nes mylime save. Foto: Rita B. Skaitiniai Gal 1, 6–12: …read more

Posted by in apmąstymas

– Sustiprink mūsų tikėjimą! – gražus šis apaštalų prašymas, toks labai pamaldus ir šventiškas, ar ne? Viešpats Jėzus, atsakydamas į jų prašymą, nekalba apie šventumą, pamaldumą, bet nukreipia juos kitu keliu, pasakodamas jiems palyginimą apie tarnystę – ar Jis norėjo pasakyti, kad tikėjimą parodys ne pamaldžiai sudėtos rankos, pamaldžiai palenkta galva, tobulai išlygintas abitas, bet nuo darbo suteptos rankos, tai, kad kažkas turi 500 reikalų ant galvos, ir dėmių skaičius ant darbinių drabužių? Ar gali būti, kad jis nori mums pasakyti: „Parodykite man, kaip tarnaujate, ir aš jums pasakysiu, kaip…read more