3sakiniai

Vis tiek nieko nesikeičia

Posted by in apmąstymas

Išrinkus naują prezidentą ar pasikeitus vyriausybei, dažniausiai keičiasi ir politika, požiūris į visuomenę, kitaip yra tvarkomi užsienio politikos reikalai. Panašiai įmonės savininkui ar direktoriui pasikeitus, keičiasi ir strateginis verslo planas. Kitaip yra tikėjimo reikaluose – Jėzaus atėjimas neatnešė naujų taisyklų nei nepakeitė sąlygų amžinybei laimėti. Taip pat vėliau atsiųsta Šventoji Dvasia nieko nekeitė, nes ir Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia yra vienas Dievas – Švenčiausioji Trejybė. Jokio žmogaus komentarai, paaiškinimai, bandymai iš naujo parašyti gyvenimo taisykles nepakeis Dievo įsakymų ar potvarkių. Norėdamas būti danguje ir bent šiek tiek tikro…read more

Karalienės titulo verta

Posted by in apmąstymas

Druska yra sūri, ir taip turi būti. Degančios žvakės liepsna apšviečia vietą aplinkoje. Karalienė Jadvyga, šventoji, kartu su savo vyru Jogaila, siekė santarvės tarp Lenkijos ir Lietuvos didikų bei taikos su Kryžiuočių Ordinu. Taip pat, kaip tikroji karalienė, gailėjosi visų tautiečių, ypač vargšų, ligonių ir neturtingųjų. Brangindama tikėjimą ir norėdama visiems duoti galimybę pažinti Dievą, tapo „Lietuvos krikšto Motina“. Skaitiniai 2 Kor 1, 18–22:  Ps 119, 129. 130. 131. 132. 133. 135. † Mt 5, 13–16: 

Palaimintieji

Posted by in apmąstymas

Kadangi kelių į šventumą yra daug (nors visų šitų kelių tikslas yra tas pats – būti su Dievu), kiekvienas žmogus privalo išsirinkti sau tinkamą kelią, būtent jį vedantį į šventumą. Kažkas gali būti ramios širdies, kažkas kitas  – tyros širdies, arba rūpintis taika pasaulyje, o dar kitas gailestingumą rodyti darbais. Žinoma, siekiant vienos dorybės neįmanoma neigti būtinybės kitų ar net puoselėti ydas, todėl kad viena dorybė tampa vedančiąja ir patraukia žmogų kitų link. Taigi, kokia dorybė man tinka, kurią pasirenku, kuri taps mano pagrindiniu bruožu ir keliu į šventumą? Skaitiniai…read more

Imkite

Posted by in apmąstymas

Didžiausia Dievo svajonė! Imite, nedvejokite, netaupykite, visiems užteks. Kai baigiasi Jėzaus gyvenimas žemėje, Jis galvoja apie apaštalus ir apie mane, ir apie kiekvieną žmogų. Nori palikti kur kas daugiau negu suvenyras ar paprasta dovana. Dalyvaudamas šv. mišiose stebiuosi, kokį stebuklą Viešpats man paruošė ir į kokį slėpinį mane pakvietė! Verta susimastyti, ką gaunu, ką imu namo, kuo pamaitinu savo sielą. Jis nuolat kartoja: „Imkite!” Skaitiniai: Iš 24, 3–8: Tai kraujas sandoros, kurią su jumis sudarė Viešpats Ps 116, 12–13. 15. 16bc. 17–18. P.: Išganymo taurę pakelsiu, Viešpaties vardą kartosiu. Žyd 9, 11–15: Kristaus kraujas nuvalys…read more

Pasitikėjimo riba

Posted by in apmąstymas

Argi Jėzus nemoka skaičiuoti? Juk turėtų pagirti tuos, kurie dovanojo daug, o ne vargšę našlę, kuri įmetė į aukų dėžutę vos du pinigėlius. O gal ši našlė kasdien įmesdavo po du pinigėlius ir per visus metus susirinko didesnė suma negu turtuolių vienkartinė metinė auka? O gal Jėzus visiškai nekreipia dėmesio į aukos materialinę vertę, bet nori mus išmokyti pasitikėjimo be ribų. Su tokiu pasitikėjimu tuokiasi jaunavedžiai  žadėdami mylėti vienas kitą „kai sveikata tvers ar ligos suims“, arba valstybės pareigūnas duoda priesaiką ginti ir dirbti tėvynės labui, o ne dėl savo naudos,…read more

Tik Dovydo Sūnus?

Posted by in apmąstymas

Visiškai lengva protu priimti, kad Tu, Viešpatie Jėzau, esi Dievas – Emanuelis, norintis būti arti mūsų, savo kūrinių. Taip pat įmanoma suvokti, kad Tu tapai žmogumi ir prasidėjai po Marijos Nekaltąja Širdimi, gimei ir augai, miegojai ir valgei, kaip mes visi. Bet neįsivaizduoju, kaip perprasti, jog Tu tuo pačiu esi Tobulas ir Vienintelis Dievas bei apribotas žmogus; jog esi didingas ir pilnas šlovės bei supranti mano menkumą ir gailiesi manęs, abejojančio; jog esi amžina Išmintis bei žygiuoji su manimi gyvenimo vingiais; jog esi šventas bei myli mane, nusidėjėlį; jog neturi…read more

Tobuliausia auka

Posted by in apmąstymas

Dievo meilės didybė ir be sąlygiškumas skatina žmogų paaukoti Viešpačiui kažką brangaus ir vertingo iš to, kas yra jo asmeniška. Tačiau susimąsčius žmogui darosi nesmagu, nes šiek tiek kvailai atrodo, kai nori dovanoti tą patį, ką yra gavęs iš Kūrėjo rankos. Tada verta įsiklausyti į Dievo troškimą, kuris nori, kad būtų mylimas siela (tai reiškia, kad žmogus besisaugotų  nuodėmių ir savo vidų puoštų dorybėmis), širdimi (ilgėtųsi Jo ir nieko nelaikytų brangesniu už Jį), protu (stengtųsi suprasti Jo valią ir sąmoningai sektų Juo) ir jėga (darytų viską, ką Jis daro). Kaip…read more

Posted by in apmąstymas

Jis nesako: „Tai yra simbolis, ženklas, lyg mano Kūnas, kuriame būsiu per dvidešimt minučių, o po to išnyksiu”. Nesako: „Kai prasidės televizijos laikai, kviečiu jus nebe į jūsų parapijos bažnyčią, bet prieš ekranus, į Varšuvą arba į Krokuvą“. Nesako: „Priimkite mane dvasioje, nes iš tikrųjų nebėra jokio skirtumo“. Mes turime savo nuomonę…Šiandien yra naujieji laikai, naujieji žmonės… Tačiau Jis yra gyvas! Šiandien!!! Ir kalba tą patį, ką yra pasakęs apaštalams: „Imkite, tai mano Kūnas…mano Kraujas, sandoros Kraujas”. Šios dovanos absoliučiai niekas nepakeis. Apmąstymą parašė br. Michał Nowak OFM Conv.  …read more

Pirmas tarnas

Posted by in apmąstymas

Tarnauti Dievui ir tarnauti žmogui – tai kiekvieno Jėzaus mokinio pareiga, nes ir Mokytojas atėjo ne dėl savo garbės, o gyvybę už nusidėjėlius paguldyti. Ne visi tai suprato ir ne visi Jo užtarnautą malonę priėmė, bet tai nesustabdė Dievo Sūnaus tarnystės misijos. Taip pat ir kiekvieno mūsų tarnavimas kitiems neturėtų priklausyti nuo to, ar kažkas paprašys, ar priėmė tai su dėkingumu, ar įvertino taip, kaip mes norėtume. Tarnystės tikslas – daryti gera, o ne įsiteikti, pagerinti gyvenimą, o ne palengvinti, padėti pasiekti šventumą ir amžinybę, o ne pastumti į troškimų…read more

Atsidėkojimas

Posted by in apmąstymas

Žmogus, patyręs Dievo meilę, apdovanotas visokiomis dovanomis ir sužavėtas Jo ištikimybe, nori kuo tinkamiausiai atsidėkoti Viešpačiui – sugalvoja įvairias aukas, pažadus, pasiryžimus, puošmenas ir turtingas detales altoriui. Išminčius Siracidas duodamas gerą patarimą – „Kaip Dievas tau duoda, ir tu jam taip duoki” – nurodo, jog mieliausi Dievui nė materialūs dalykai, bet teisinga širdis, besąlygiškas pasitikėjimas Juo, gailestingumas kitam ir nugalėjimas savo geismų ir vidinio chaoso. Kadangi, ateidamas į šį pasaulį ir mirdamas ant kryžiaus, Dievas visiškai pasiaukojo dėl kiekvieno žmogaus išganymo, šv. Petras Apaštalas šaukia: „Štai mes viską palikome ir…read more