3sakiniai

Mėgstama giesme „Mano siela, kiekvieną dieną šlovinki Mariją“ Šv. Kazimieras garbino Mariją, Dievo Sūnaus Motiną, nes Ji yra geras pavyzdys ir padėjėja veržtis pirmyn ir „siekti laimikio aukštybėse”. Naktiniai budėjimai prie katedros durų ir laukimas ryto maldų prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, apsaugojo mūsų Globėją nuo valdovo išdidumo, dvariškio lengvabūdiškumo ir tikėjimo atvėsimo dėl mokslo. Marijos pamokos jaunam karalaičiui taip pat davė gilios išminties ir jautrią širdį kiekvienam patyrusiam bėdą ar nelaimę. Taip Šv. Kazimieras įgyvendino Jėzaus įsakymą: „vienas kitą mylėti“ bei užsitarnavo trečią ranką.

Zebediejaus sūnūs ir jų motina, dėl savo žmogiško silpnumo, pakilo į puikybę norėdami pralenkti kitus ir užsigarantuoti geras vietas Dievo Karalystėje. Ne kiek mažiau puikybės turėjo ir kiti apaštalai, įsižeidę dėl jų gudrybės. Jėzus iš karto atpažįsta dvasinę ligą, nustato diagnozę ir skiria vaistus.  Išdidumas ir egoizmas, kaip adatos pradurtas balionas, subliūkšta tarnystėje, o nuolankumas garantuoja gerą vietą šalia Viešpaties.

Kolektyvo narius jungia bendras darbas, kaimynus – viena gatvė, bendražygius – tas pats tikslas, draugus – hobis. Brolius jungia kažkas, ko jie nepasirenka – mamytė ir tėvelis – kraujo saitai. Tai yra tokie stiprūs ryšiai, kad galima sakyti, jog  broliai yra viena ir jie lygūs. Todėl aukštinti save  prieš brolį, ar jį žeminti, ar jo nekęsti, ar daryti jam priespaudą, tai žaloti save.

Senojo Testamento laikais žydai drovėjosi žvelgti Dievui tiesiai į veidą, nes žinojo ir pripažindavo savo menkumą bei prisimindavo Jo galingus darbus ir nelaimingą pabaigą tų, kurie norėjo Jam pasipriešinti. Jų santykiai buvo pagrįsti ir meile ir baime. Atsimainydamas ant Taboro kalno Jėzus atskleidė pilną Dievo veidą. Taigi, Dievas yra visagalis, didingas, šventas ir amžinas bei labai artimas, mylintis ir gailestingas iki pasiaukojimo už mūsų nuodėmes.

Penktas Dievo įsakymas „NEŽUDYK” nėra apribotas draudimu atimti kažkam gyvybę ar nekenkti kam nors darbu, žodžiu, mintimis, troškimais, tačiau eina toliau ir skatina mylėti kiekvieną. Sunku to pasiekti, jeigu visą savo egzistavimą remiame leidimais, pareigomis ar draudimais, nes gali mums neužtekti jėgų, užsispyrimo ar kantrybės. Tobula meilė, apimanti net priešus, savo šaltinį turi Mylinčiame Viešpatyje, todėl yra neišsenkanti.

Dievas yra tas pats ir toks pats nuo visada ir visam laikui, todėl ir Jo teisingumas nesikeičia bei visada yra pilnas ir gailestingumo, ir kantrybės, ir tiesos. Viešpaties sukurtas žmogus, panašus į Jį, ir elgtis panašiai privalo, tačiau dažnai parpuola ir prasilenkia su teisingumu. Dar blogiau, kai užsispyręs pasirenka, kas jam patogu, o ne kas yra teisinga, arba savo neteisingumą slepia po iškraipytu teisingumu. Dėl to nepastovumo geriau pasitikėti Dievu negu žmogumi.

Net supykusi mamytė ar susinervinęs tėvelis dėl savo vaiko blogo elgesio, toliau jį myli ir jiems nesunku padaryti kažką gera savo atžalai. Juk tai jų vaikas, jų meilės vaisus, jų pačių dalis.Taip ir Dievas, kai mes  nusidėdami užgauname Jo meilę, toliau mus tobulai myli ir neišsižada mūsų, savo kūrinių, savo vaikų. Nuolat laimina mus ir tikisi, jog šį kartą atsakysime į Jo meilę savo meile *. * Viešpatie Jėzau Kristau, tegu karštos ir saldžios Tavo meilės galybė atitraukia mano protą nuo visko, kas yra po dangumi, kad galėčiau numirti iš…read more

Tikrai būtų gera gauti tvirtą ir nekeliantį jokių abejonių ženklą apie Dievo gailestingumą ir netrukus ateinantį teismą už mano nuodėmes. Niniviečiams užteko vienos dienos Jono skatinimo atsiversti, kad suprastų savo padėtį ir imtųsi atgailos. Jėzus kasdien mane kviečia palikti nuodėmių kelią ir ištikimai laikytis Jo nurodymų. Kad tik tie pasikartojimai reikštų Jo kantrybę, o ne mano užkietėjusią širdį.

Pagonys savo dievaitį, dažnai sukurtą pagal savo poreikius, daugžodžiavimu nori įkalbėti padaryti tai, ką jie sugalvojo ir tiems, kam jie nori. Pagonių žodžių lietus kartais dengia jų netobulybę, apgaulę ir manipuliaciją, į kurią nori įtraukti dievaitį ir laimėti šalininką. Dievas yra tikrasis tiesos ir meilės Viešpats. Malda – tai pokalbis su Juo: kalba žmogus, o Dievas klauso; kalba Dievas ir žmogus klauso. Paprasta taisyklė, dar paprastesnė, kai nebereikia žodžių, užtenka būti kartu tyloje, vienybėje ir meilėje.